Mini

Mini sijonai atsirado apie 1967 metus ir iškart nuo to prasidėjo pasaulyje bardakas. Maištai  Paryžiuje Prahoje et cetera. Moteris, nors kiek daugiau apnuoginta, prie gero ir padoraus gyvenimo negali privesti vyrų. Trumpi moterų rūbai ar plaukai  - ilgos revoliucijų dienos.

 Tarybinėje Lietuvoje man rodos  mini mada atsirado porą metų vėliau. Tada dar buvau pradinukas, bet supratau, kad tai jau įdomu. Iš mokyklos atvažiuodavau į tėvų gamyklą pavalgyti. Turėjau blatą - apsauga mane pažinojo ir įleisdavo pavalgyti. Mat motina dirbo su atlyginimais buhalterijoje. O tada pinigai buvo mokami asmeniniu būdu per kasininkę. Tad aš buvau kaip privilegijuota klasė. Tai toje pažangioje gamykloje  pasirodė beveik pirmosios mieste  mini. Ir darbuotojai pagarbiai apžiūrėdavo ir aptardavo pirmą kartą gerai matomas moterų kojas. Galite įsivaizduoti kaip man pradinukui buvo pamokoma klausytis  vyrų, guviai aptariančių mini sijonų pranašumus.

Bet dar po kelių  metų stipresnis raudonas minis gyveno prieš mūsų buto  langus tokiame bendrike. Futbolą tai visi gatvės banditėliai priimdavo mane  žaisti, nes mokėjau. Tiesa gaudavau niuksus, bet tai tik sustiprino mokėjimą stovėti ant kojų. Kas gyvenime pravertė. Bet pažaidę jie pasiimdavo šunį, o manęs neimdavo. Ir eidavo priešais mano buto  langus švilpti raudono minio savininkei. Kad ji išeitų su jais.

Net aš suvokiau  kokia gera buvo tos minėtos savininkės figūra. Tik durna boba susidėjo su Dzeržinkos banditėliais. Banditėlių jau vos vienas kitas gyvas, matau palei turgų. Daugumos jau matyt nebėr. Alkoholis ar peiliai anksti  pribaigė juos. Raudonminė irgi vėliau šlitinėjo girta  ir be minio jau. Šiukšlė gyvenimo  ir tiek. Bet mano iniciacija į vyrų pasaulį prasidėjo nuo jos ir  nuo futbolo kai atsilaikydavau prieš banditėlių niuksus ir kai grauždavau nagus namie prie lango, kad manęs neima pasivaikščioti su ja.

Pats švilpti nemokėjau.

Dabartinis jaunimas nesuvoks to džiaugsmo kai laisvėja rūbai - atsiveria pasaulis -  tau augant. Mačiau minių atsiradimą, liemenukų nenešiojimo madą...