Ką tik pasirodė pirmieji knygų topai, kai "Vilniaus plovas" yra knygynuose. "Vagos" knygynų tinkle esu tik ketvirtas. Liūdna. Lenkia tokie autoriai kaip Rasa Aškinytė, Tahir Shah (na šitam galiu dar atleisti - gerai rašo šunsnukis), ir Herbjorg Wassmo.
Gal grįžus iš Gruzijos situacija pagerės?
Gal "Pegasuose" geriau pirks?
Ir, bliamba, nereikėjo draugams/giminėms tiek nemokamai išdalinti knygų....
Visi "Vagos" knygynų topai yra čia
Puslapiai
▼
2015 m. birželio 30 d., antradienis
2015 m. birželio 17 d., trečiadienis
Karlitos nauda - 2
Karlitos nauda -
2
Visi tikriausiai yra patyrę kaip klaiku
gerti odekoloną “Trojnoj” neužkandus. Net labiausiai patyręs alkoholikas privalo odekoloną užkasti
– kitaip nė per kur. Traukuliai, vėmimas, veltui išmesti centai. Tad
mūsų miškelyje, kuris buvo kažkada Jomanto parkas, kai dar Jomantas buvo
perspektyvus “Lietuvos Ryto”
krepšininkas, kol nesusidėjo su Pareigyte iš 69, po susidėjimo aišku
Jomantas degradavo kaip krepšininkas. Ne jis vienas – Jasaitis, štai irgi
su Pikul, modeliu iš tos pačios 69
serijos, susidėjo ir kur jo
meistriškumas dabar?
Arba buvęs
krepšininkas Redikas ar buvęs
milijonierius Pinkevičius (abu su ta pačia)
ir kur jų šlovė?
Taigi parkas po
merginų iš 69 serijos veiklos vėl atgavo
istorinį Jamonto pavadinimą ir gražiai apaugo
krūmokšniais ir visokie puslaukiniai
gyvūnai jame veisiasi. Ežiai, voverės, kėkštai. Pamėgo parką ir alchašai, jie susikūrė sau atkampiose vietose jaukius barus.
Užkandį odekolono gėrimui slepia žolėje arba tarp krūmų šakų.
Mano Karlita
paskelbė karą parko alkoholizavimui. Išėjus palakstyti pakelia nosį ir lekia į alchašų krūmus. Jei jie ten – grįžta nieko nepešus, tik aploja.
Jei jų nėra – iš ten grįžta triumfuodama su jų meiliais suslėptais batonais ar duonos gabalais. Patenkinta
pasideda ant žolės grobį ir išdidžiai sugraužia.
Su kolegomis
šunvedžiais pasitarėme, kad mūsų
parko alkoholikai vieną kartą neras
užkandos, kitą kartą neras. Susinervuos. Matyt įtars vienas kitą ir sugūrins nosį nekaltam kolegai. Gal šiuo
metu jau aidi po Jamonto parką klaikūs keiksmai ir taškosi kraujai. Juk alkoholio
iškankinti žmonės yra jautrios nervinės
konstrukcijos asmenybės.
Bet man taip pigiau šunį išmaitinti. Ir su alkoholizmu viešose
erdvėse kovojame. Ir beje, tikiuosi,
kad alchašai jau tiek degradavę, kad mano blogo neskaito...
Lrytas.lt interviu apie "Vilniaus plovą"
Ištrauka: Tada tą straipsnelį be vargo išplėčiau, išėjo ilgas ilgas
tekstas. Paaiškėjo, kad tiek daug puslapių jau galima pavadinti romanu. Nors
iki šiol nežinau, kaip tie romanai rašomi. Aš aprašiau, mano galva,
fantastiškai įdomią istoriją. Noriu akcentuoti, kad leidykla su autoriais dirba
labai pažangiai ir bet kuris, nulaikantis rankoje paišelį ar klaviatūros pelę,
su jų pagalba gali parašyti romaną.
Visas interviu čia
2015 m. birželio 16 d., antradienis
Detektyvų mėgėjams
2015 m. birželio 12 d., penktadienis
Vaivos Lanskoronskytės interviu su manimi Bernardinuose
Vyras turėtų turėti savo planą, vykdyti jį ir nelabai verkti, jeigu nesiseka. Iš esmės jis turėtų kaip tankas važiuoti per mišką. Man pačiam šiuo metu labai trūksta vyriškos literatūros. Kalbėjimo apie vyrą, kuris dirba, veikdamas pagal planą. Bandžiau sukurti savo knygoje tokius žmones.
Visas interviu čia
2015 m. birželio 9 d., antradienis
2015 m. birželio 8 d., pirmadienis
Laimingi marškinėliai
Galvojau, kad laimingi marškinėliai tai prietaras. Ne, visiškai veikia ir tai patikrinta moksliniu eksperimentu..
Dukra prieš pat Pasaulio viktorinos čempionatą pasveikino su Tėvo diena ir įteikė marškinėlius su užrašu Tėtusikas (žr..foto).
Pagalvojau - šitas titulas yra svarbiausias ir taip atsipalaidavau, kad viktorinoje užėmiau be vargo ir neįsitempęs antrą vietą Lietuvoje. Dukra penkta Lietuvoje tarp moterų.
Ar aplenkiau Bangladešo, Liuksemburgo ir Makao viktorinų čempionus sužinosime po savaitės.
Taip pat reikalausiu viktorinų didmeistrio vardo, nes nacionalinio viktorinų meistro jau turiu.
Dukra prieš pat Pasaulio viktorinos čempionatą pasveikino su Tėvo diena ir įteikė marškinėlius su užrašu Tėtusikas (žr..foto).
Pagalvojau - šitas titulas yra svarbiausias ir taip atsipalaidavau, kad viktorinoje užėmiau be vargo ir neįsitempęs antrą vietą Lietuvoje. Dukra penkta Lietuvoje tarp moterų.
Ar aplenkiau Bangladešo, Liuksemburgo ir Makao viktorinų čempionus sužinosime po savaitės.
Taip pat reikalausiu viktorinų didmeistrio vardo, nes nacionalinio viktorinų meistro jau turiu.
2015 m. birželio 5 d., penktadienis
Šuns nauda – 1
Čia kai kurios
niūrios gyvenimiškos filosofijos (ai, visada viskas blogai) žmogystos išreiškė
norą sužinoti kokia nauda iš šuns. Papasakosiu apie pirmą naudą.
Kartą išlipau
išsimaudęs iš vonios ir prilaisčiau grindis vandens. Neišvaliau vandens balos ir tokiu būdu pažeidžiau
karinio statuto kažkurį ten straipsnį. Skandalas.
Tačiau geroji nematoma laisvosios rinkos ranka mane
tuo metu prilaikė toli, kitame kambaryje, miegamajame. Karinį statutą
prižiūrinti moteris (visi tikiuosi supranta kuri....) pamatė balą ir šalia
balos tupint nieko kol kas nenutuokiančią Karlitą.
Ir rūsčiai paklausė
Karlitos:
-
A kas čia
padarė?
Karlita, ilgai negalvojusi, iškart
pradėjo atgailauti. Tą ji moka, neveltui
buvo paimta už akių gerumą iš prieglaudos.
Vizgino uodegą, prisiplojo prie žemės, žiūrėjo kaltomis akytėmis, kurio suminkština
žiauriausio zlodiejaus širdį. Šliaužiojo ant kelių ir leido tylius inkščiančius atgailos garsus.
Toks greitas prisipažinimas sumažino Karlitos kaltę, buvo lengvai pabarta, bala išvalyta.
Aš tuo metu pridėjęs ausį prie kambario durų sėkmingai išvengiau tardymo -
a kas čia pridirbo?
Ir jūs dar klausiate kokia nauda iš šuns. Viską prisipažįsta iš karto be
ilgo tardymo.
O Karlita gavo dešros gabalėlį nuo manęs.
Vėliau.
2015 m. birželio 2 d., antradienis
Vasaros pirmoji diena
Vakar tik grįžę
namo su maže iškart ištempėme Karlitą į lauką. Aš dar rakinau buto duris, kai
iš už namo kampo lauke pasigirdo graudus verksmas.
Išbėgau.
Šalia vienišo
kaštono pievelėje, jau kiek paaugusio ir maždaug mano rankos storio kamienu,
stovėjo kaimynė ir verkė, ir juokėsi kartu. Mažė tik verkė.
Atpasakojo
vaizdelį. Iš už namo kampo džiugiai išlėkė mūsų šuo pas jos šunį. Mažė lėkė iš paskos įsikibusi pavadėlį, bet Karlita
ypatingu stipriu paskutinių metrų spurtu
įnešė mažę tiesiai į to kaštono
kamieną. Medelis atlaikė smūgį.
Nuo tiesioginio kontakto
su medžiu mažei liko daug dryžių, kraujosrūvų ir mėlynių. Visur.
Kai parėjom namo
Balkanų moteris atsiduso:
-
Vasara
prasidėjo.Dar 90 dienų taip!!!
Ir išvardino ko vasarai reikės iš vaistinės – daug binto, daug pleistrų,
daug vandenilio peroksido, daug nuo uodų ir nuo viduriavimo - kai tik gausiu
algą.
2015 m. birželio 1 d., pirmadienis
Kirvis kaip vyriškumo simbolis
Šeimai pasakojau,
kad kirvis anksčiau lietuvių
kaimuose vyrams visada būdavo po ranka.
Dieną dažnas vyras į darbus eidavo
užsikišęs už juosmens kirvį, naktį kirvis būdavo pastatomas prie durų iš
kairės ar dešinės nelygu kuria ranka
gaspadoriui smagiau būdavo juo vožtelėti neprašytam svečiui.
Taip ir aš sode -
vedlūg tradicijų - pastačiau kirvį prie
durų. Čia jo vieta, pasakiau. Grįžau, taip sakant, prie šaknų. Ir kaip tik
reikėjo atrakinti rūsio duris. Pats raktas buvo spynoje. Pasukau - nesisuka.
Tada visiškai ūkiškai nutariau sutepti
spyną tepalu WD-40. Iškart pradės suktis visi suktukai. Raktas nesisuko.
Ką gi,
pagalvojau, vedlūg tradicijos, reikės kirviu. Paėmiau kaip šimtai mano protėvių
kirvį ir gražiai nukapojau gabalėlį
durų, kuris trukdė. Tad įspraudžiau kirvį tarp durų ir staktos. Bet spynos
liežuvėlis neiššoko. Pakviečiau Balkanų moterį, nes nū reikia kartais ir tų
moterų pagalbos vyriškuose reikaluose.
-
Įsprausk
peilį čia, gal pavyks atidaryti.- parodžiau.
BM pabandė, nepavyko. Ir tada su savo tom rankom, kurio visada viską randa,
ji pačiupinėjo dar kelis raktus kabančius ant to pačio raktų ryšulėlio.
Bliamba, pirmasis
raktas, kuris iš pažiūros kabojo kaip atsitiktinis našlaitis, lengvai atrakino
rūsio duris.
Aš tyliai ir
greitai padėjau kirvį į vietą. BM piktybiškai užklausė – tai jau kirvio ir
rakto istorijos tikriausiai neaprašysi?
Ne, mes - vyrai, ir viską aprašome.


