Nidos žvejo dukra

Iš pat ryto, šalto kaip kosmosas, važiavau darban. Važiavau nuobodžiai, šimtą metų tuo pat maršrutu, net persirikiuoji kaip automatas pagal išankstinį planą. Ūmai akies krašteliu pamačiau virš Vilniaus sklendžiančią nuogą Nidos žvejo dukrą, vos prisidengusią tinklu, bet Nidoje, tai ir nustačiau kad žvejo dukra, biedna neturi kuo apsirengti, tai gaubiasi tėvo tinklu. Bet priešais per stabdžius kalė kitas pritrėkštas Nidos žvejo dukros pasirodymo naktyje virš Vilniaus vyriškis, kaliau per stabdžius ir aš. Kas viršuje toliau vyko praleidau. Sustojome. Keli centimetrai. Liko. Bet ne avarija.


Nusikeikiau. Visi sveiki.  Tada dar pažiūrėjau viršun. Ekrane virš operos buvo jau tik raidės - Vakaro žinių kalendorius. Nu bliamba, kažkaip atsargiau reikia rodyti reklaminiuose ekranuose žvejo dukras, slidu gi, o ir vyriškos giminės vairuotojai gauna šoką nuo tokių karštų vaizdų viduržiemio tamsoje kai minus 13.