2009 m. gegužės 12 d., antradienis

Penktadienio vakaras Pirmame Policijos komisariate prie Kalvarijų turgaus

Grįžau iš tokios vietos pilnas įspūdžių. Kelias valandas palaimingai smaksojau tokioje vietoje, kur ir turi egzistuoti Tikrasis Gyvenimo Stebėtojas. Ten Gyvenimas veriasi visomis savo varsomis.
Tad savo klava pabandysiu trumpai atbelsti pagrindinius stebėjimus. Penkis.

1. Šimtą metų tavęs nereikia policijoje ir dar nereikės 200 metų. Tam yra specialus statistikos gerinimo civilis žmogus, kuris tau bando išaiškinti, kad atėjai tu tuščiai, nusikaltimo nėra ir eik tu geriau namo, negadinęs statistikos. Bet kai aš įtikinimai atskleidžiau nusikaltimo prieš mane detales. Po to pakartojau dar tris-keturis kartus tas pačias detales ir atkakliai paklausiau civilio žmogaus du kartus "o kokia jūsų pavardė ir kas jūs?", tada galėjau tęsti savo problemų pristatymą uniformuotiems pareigūnams. Tą patį tas civiliokas išdarinėjo ir su rėkiančia mama, kad iš jos vaiko atėmė kompą. Rėkianti mama po geros valandos pokalbio su civilioku prasiveržė iki pareiškimo rašymo. Tai čia mes: rėkiantis Gyvenimo stebėtojas ir rėkianti mama. Kiti pasėdi, paklauso, nusiramina ir išeina. Palikdami gerą statistiką Pirmam komisariatui...

2. Paskambino iš ligoninės Žalgirio gatvėje. Pabėgo nuo operacinio stalo žmogus. Ir akurat - po 10 minučių tas žmogus įžengia į komisariatą. Mažutis, basas, su pamušta akimi, su perpjauta gerkle. Visas tirtantis iš baimės.
- Vyrai - sako, - gelbėkite, pjovė.
Policininkai visko matę:
- Tai tu iš ligoninės?
Ir pats pačiausias iš jų, primerkdamas akį:
- O kokia tavo tautybė?
- Lietuvis aš, iš Varėnos, - dzūkuoja perpjauta gerklė, - bet kai mane paėmė už rankų du tokie vyrai, aš pabėgau. Mane jau pjovė Varėnoje, atvežė dar į Vilnių. Sakė gydys. Bet vėl ruošėsi pjauti. Aš viską supratau....
Bet gudrus policininkas dar labiai primerkęs akį tęsia:
- Tai kokia tavo tautybė?
- Čigonas aš, bet mama lietuvė...
- AAAAA, - suriko visa budėtojo dalis, - širka? narkotikai? mažai pjovė...
Žmogutis perpjauta gerkle(ji tiesa kiek pabintuota, bet kraujo krešulių pilna) susirango ant kėdės ir sėdi jau nuliūdęs. Supranta bus blogai...nereikėjo čia bėgti...
Rašyti komentarą