2015 m. balandžio 17 d., penktadienis

Keturi žodžiai



Vakar galų gale prisiruošiau pasikeisti padangas. Padangų servisiuko  meistras prie mūsų namo baisus tylenis. Jis galėtų dirbti pogrindininku sovietiniuose filmuose apie karą. Tik šeši sužvėrėję gestapininkai su replėmis sugebėtų ištraukti iš jo du žodžius. Trijų ištartų iškart  net jo mama nėra girdėjusi.
Taigi stovime ir žiūrime kaip šauniai sukasi meistras. Mažė klausia kaip tas aparatas  veikia, o kam dabar suka, o kam vasarą padangos, o kodėl, o iš kur, ką dėdė dabar daro, kam vėl suka, o kodėl pučia, kodėl ratas purvinas, kodėl dėdė neturi šuns, o katę turi.....
Meistras vis atsisukdavo į mūsų pusę ir dėbteldavo  didelėmis akimis. Galų gale baigęs darbą ir gavęs pinigus jau visai didelėmis nuo siaubo akimis paklausė:
-         Ir taip visą dieną?

Aš tik linktelėjau.

Komentarų nėra: