2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Istorijos gražumai

Po gerų metų nuo knygos išleidimo prisikasiau per pampersus ir nepriteklius iki Zenono Norkaus knygos Nepasiskelbusioji Imperija. Brangi bliamba.
Gerai apie ją parašė Gedas:
http://gedas.livejournal.com/268897.html

Mano aspektai tokie; džiugu, kad Norkus pabrėžia knygos dvasinį įkvėpėją - Beresnevičių ir atvirai apgailestauja , kad neteko su BRSN išgerti bokalo degtinės puodelio kavos.

Knyga sutvirtina tikėjimą mūsų tautos galimybėmis. Dar ne viskas gal prarasta.

Be viso to ši knyga džiugus intelektualinis nuotykis. Pvz. Lietuva įgavo šansą tapti imperija, kai Venecija sutraiškė 1204 m. Konstantinopolį. Bet paskaitykite patys, kaip viskas įdomiai susiję.

Ketvirta. Išaiškėjo Vilniaus gražumo paslaptis. Imperinis miestas. Buvusios imperijos sostinė. Visada gražūs tokie miestai.

Mažas juodas verkiantis tarakonas be krypties

Tai įspūdžiai grįžus Balkanų moteriai su mažąja po mano atostogų namie. Aš vėl nebeturiu opelio ir važiuoju pilnais moterų mikriukais, kurių jau prilipa pilnas mikriukas prieš Baltupius ir tos moterys išsikėtoję sėdi ir nepakelia akių pažiūrėti kaip kankinasi susilenkę perpus mikriuke aukšti stuomeningi vyrai. Bliamba, įdomu ar 50 metų vyriškiui turėtų užleisi vietą 25 metų moterytė pagal etiketą jei vyras vizualiai kankinasi aiškiai jam per mažoje erdvėje?


Na bet tai lyrinis nukrypimas.

Šiandien rytą pamačiau prabėgant be krypties mažą juodą ir atrodo net verkiantį tarakoną, nes Balkanų moteris grįžusi surado jų šeimos lizdelį ir visus sunaikino. Išskyrus tą vargšą kuris dabar be šeimos.

Tiesa, Balkanų moteris leido sumakaluoti degtinę su svarainių sirupu. Bet neleido paslėpti į man vienam žinomą vietą. Pilnus namus primėtė įvairių moteriškų ir vaikiškų daiktų, sūrelių ir saldainių popierėlių. Mažoji pirmą naktį po atostogų reikalavo tėtės dešimt kartų. Suprantama tai malonu, bet dešimmmmt kartų. Organizmas rytą tabalavo net po dviejų stiprios espresso. Net beresnevičiškoji Norkaus Imperija nebelindo į galvą, nes Balkanų moteris per atostogas tiek prikaupė informacijos, kad tos informacijos pliūpsniai savo reguliarumu primena Islandijos geizerius.

Bet vis dar tikriausiai nesupratote apie ką aš čia. Apie tą patį – amžinąjį laisvės troškimą, ilgą miegą su gera knyga šalia, tarakoną su pilna šeima ir butelius tik man žinomose vietose.

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Regbis: Lietuva - Malta

Rodys vaizdo įrašą  ir per Sport 1 Šį šeštadienį  17.45.

Gėlė pavarde bromelija

Pirkome gėlių vazonėlį gimtadieniui Iki-Minsko gėlių parduotuvėlėje. Patiko gėlė pavadinta lapelyje prie vazono bromelija. Žmonių buvo daug, neprasibroviau iki prekystalio ir iš toliau sušukau garsiai kek kainuoja bromelija. Gėliniokas plonytis, nusigeibinęs dar papildomais badavimais ir dietomis, su medalionu ant krūtinės ir visas toks manieringas piktokai atsakė:


- Tai ne bromelija, o ……..

Aš jam dar kartą paaiškinau:

- Ką matau užrašyta to ir klausiu, parašyta bromelija, kiek kainuoja?

Subtilus ir manieringas gėliniokas susierzinęs išspiegė:

- Kaip baltasis vyras turi vardą ir pavardę, taip ir gėlės turi pavardes ir vardus. Šios gėlės tik pavardė bromelija, o vardas kitoks.

Tekstas buvo skirtas visiškai tupam debilui iš turgaus patvorio.

Gerai, nupirkau bromeliją kitokiu vardu, nebetęsiau diskusijos, skubėjau kitur.

Bet tai apie kitką. Aiškiai mažumai atstovaujantis vyrukas susierzina vien dėl to, kad žmogus atrodo kaip normalus fiziškai išsivystęs baltasis vyras su tradicinėmis nuostatomis ir kalba nevyniodamas į vatą. Viskas ką aš būčiau dar jam drėbtelėjęs apie jo išvaizdą, jo manieras ir mažumą jau būtų hate speech – taip vadinama neapykantos kalba, liberaliosios Europos cenzūrinis išradimas. Ir kas blogiausia aš jau pradedu filtruoti savo kalbą, man ramiau kai prie manęs nesikabina kokie nugeibę mažumistai. Baimė būti apkaltintam hate speech jau tūno mumyse.

O mes normalūs baltieji vyrai gėjų galvose jau suklasifikuoti kaip blogis ir juos erzina vien mūsų elgesio normos bei išvaizda, jie jau nebepakenčia su mumis pagarbiai elgtis. Jie aukštesnio lygmens visuomenės grupė.

2010 m. spalio 26 d., antradienis

Susimąsčiau: geriau viena moteris ar 72 mergelės

Susimąsčiau labai: geriau viena moteris ar 72 mergelės????


Ты женат?


Нет. У меня нет времени на подобные вещи. Но я знаю, что если мне удастся подорвать себя ради выполнения нашей миссии, то 72 девственницы будут ждать меня в раю. Кому нужна одна женщина?

Vertimas;
Mirtininkas fedainas į klausimą ar tu vedęs atsako:

Ne. Neturiu laiko tokiems reikalams. Bet aš žinau, kad jei man pasiseks susisprogdinti dėl savo misijos įvykdymo, tai rojuje manęs lauks 72 mergelės.
Kam reikia vienos moters?

Iš čia:
http://newtimes.ru/articles/detail/28935

Ramzanas Kadyrovas apie Rusiją Newsweekui

Citatos iš interviu NEWSweekui:


Mus bombardavo alkoholikas Jelcinas


Studentai turi lankyti universitetus uniformuoti.


Rusija turi uždrausti alkoholizmą.


Mano kumyras Putinas turi būti prezidentu iki gyvos galvos.



Toks įspūdis, kad Rusijos jau nebevaldo Medvedevas ir Ramzančikas žino geriau ką daryti……

Pilnas tekstas čia:

http://www.newsweek.com/2010/10/24/ramzan-kadyrov-talks-about-chechnya-s-future.html

Pilnaverčių atostogų paslaptis

Šiandien mano atostogos baigiasi. Vakare grįžta moteriškės ir vėl namai stovės ant ausų. Buvo beveik puiku, tik katė…Eini paryčiui skaniai krapštydamasis pilvą, tik staiga pajauti kaip koja važiuoja  greituoju ekspresu į priekį, o kūnas lieka vietoje. Praradęs vieną koją kūnas skubia keičia poziciją ir atsidūria ant grindų, garsas stiprus lyg regbininkas įsirėžė į krištolo parduotuvės vitriną. Sėdžiu ir galvoju, dabar jau tikrai lūžo koja. Nes su tokiu trenksmu…bet nieko, kūnas dar moka kristi net ir paryčiais, ir nors garsai buvo baisūs, atsikeliu. Kas per velnias? Kodėl važiavo mano koja atskirai nuo manęs į priekį?


Matau ilgą šliūžę per pusę koridoriaus. Katė privėmė. Tamsoje nemačiau, kažkaip prisiderinę spalvą tie katės produktai prie parketo. Moteriškės, net vėmalus priderina.

Tada nedaviau katei maisto išvis. Galvojau serga, badavimas visada padeda. Tai ji naktį iš penktadienio į šeštadienį mane švelniai laižė savo liežuviu jau apie penktą ryto. Kai prabudau išsigandęs, kad jau netikėtai atvyko Balkanų moteris, ji užlipo ant galvos ir visaip reiškė mmmmeilę, kuri katės nuomone turėjo peraugti į pilną indelį maisto. Po tokio meilumo prikrėčiau pilną indelį maisto ir vėl, nuo per daug ji apsivėmė, tik aš gudrus, jau žiūrėjau po kojomis ir radau kur.

Dar nepavyko išdžiovinti svarainių, supjaustyti obuolių visų, dalis supuvo užmiršti kampe, sultys padarytos labai įdomaus skonio, atsirado du tarakonai, na bet šitie pabėgs kai juos aprėks Balkanų moteris. Ir dar matyt daug kas, bet jau bus man pranešta apie visas klaidas šiandien vakare…

Atostogos gerai, bet pilnam atostogų pojūčiui moteriškės galėjo pasiimti su savimi ir katę su svarainiais bei obuoliais…

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

Buchara foto



Bucharos kupolai
 

Liuli, pagautas vagiant vandenį. Akys tokios didelės, nes Azijoje užmušama už vandenį. Foto ne mano. Užmiršau autoriaus pavardę

Rankų darbo šachmatai. Vienas komplektas jau Anglijoje


Iš šio sosto emyras mesdavo obuolį

Fotografas, kuris labai norėjo, kad aš neužmirščiau jo pavardės.Bet aš niekšiškai pamiršau. Jo foto apie liuli, vagiantį vandenį
.P.S. Vis tik prairtinau vaizdelį iš vizitinės. Jo vardas Shavkat Boltaev, garsus fotografas,  ir jo darbų pilna internete. Mėgsta fotografuoti tautinių mažumų gyvenimą. Pats sakėsi esąs persas.

Senamiesčio gatvelės  tik mažiems ir siauriems




Gėjų festivalinis filmukas

Vakar buvau gėjų irštvoje - Skalvijoje , festivalio Nepatogus kinas gėjų programos atidaryme. Vienas bijojau eiti, tai vyresnė dukra sutiko palydėti ir palaikyti už rankos jei bus baisu.
Tai buvo filmukas apie estų gėjų paradų tyrinėjimus  - Briuselyje ir Vilniuje. Kaip ir maniau Vilniaus parado šimtą metų vietiniams nereikėjo, bet yra pinigai - reikia atidirbti. Tas filme ir buvo parodyta. Aktyvistų instruktažas, samdomi autobusai, konferencijos, iš užsienių atvežti paraduotojai, pinigai įsisavinti. Bet kuo patiko estai. Jie pasakė taip nedarys kaip Vilniuje, tai buvo kvailas renginys, supriešinęs tik visuomenę. Jie darys geriau koncertus, bet nešoks  į akis visuomenei kaip mūsiškiai fondų įsisavintojai.
Briuselio gėjų paradas aišku buvo puikus. Ten sena išpendėjusi Europa, ten galima.
Našlaitis režisierius vienoje vietoje nutruko nuo grandinės. Teka sau ramia vaga propagandinis filmukas tik staiga rūsti muzika, žiūrovai susikaupė  - tuoj pasirodys   siaubingas  siaubas. Kadre pasirodo Vilnaius bažnyčios, tikinčiųjų minia. Nesąmoningai išsidavė gėjukas kas jiems baisiausia - Bažnyčia, tradicinės vertybės yra jų rimčiausias priešas. Karikatūriniai veikėjai kaip Murza, Šustauskas ar Gražulis tik pila vandenį ant jų propagandinio malūnėlio. Gėjams labai gerai Murzos vėliavos ataskaitoms apie fašistų siautėjimus Lietuvoje. Kova su fašizmu...

Naujas Sąrašas. Ar tu esi Jame?

Naujas puslapis, jis yra viršuje antrašte Blogspot blogerių sąrašas. Kaip pavadinta taip ir yra. Blogspoto kiek geresni blogai surinkti vienoje vietoje. Rekomenduoju panaršyti, gal bus naujienų arba galėsite pasikeikti neradę savęs. Tada siūlykite man į snukį arba praneškite savo blogo koordinates. Gal įtrauksiu į sąrašą.
http://troyyestroy.blogspot.com/p/blogspot-blogeriu-sarasas.html

2010 m. spalio 22 d., penktadienis

Netikėtai stipru: Birma VJ. Reportažai iš uždaros šalies. Žmonių gyvenimai besivystančiose šalyse

Festivalis Nepatogus kinas. Kadangi atostogose, kadangi vėl atrandu naujus kultūrinius objektus(kinas Pasaka) ir nemokamai. Galvojau bus vėl kokie pseudopažangaus gėjaus trockisto pamenavimai apie Amerikos imperializmą ir gėjų priespaudą, bet vakarykštis dokumentinis apie Birmos žudynes ir jas filmuojančius slaptus žurnalistus pribloškė.
Nuoroda į filmą:
http://www.kinopasaka.lt/news/1158/43/Birma-VJ.-Reportažai-iš-uždaros-šalies.-Žmonių-gyvenimai-besivystančiose-šalyse/d,filmas/
Iki šiandien stovi akyse oranžiniai budistų vienuoliai, giedantys drauge su demonstrantais ir upe plaukiantis po kelių dienų vienuolio lavonas. Dar tokie realūs tekstai už kadro:
- Kas nebijo mirti, eikite į pirmą eilę
- Melskimės, tau nuslopins mirties baimę, - kai jau kamera vaizdo neberodo, tik įrašo garsą ir visi slepiasi nuo kulkų akligatvyje.

2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

Statistika, reakcijos ir prasti skaitytojai

Mano galva mano blogas  būtų puikus bei nepakartojamas, jei ne prasti blogo skaityojai. Gadina visą statistiką ir šiaip kažkokie nelabai.
Pirma, visi tie norvegai, turkai, gvadelupcai ir pietų koėrjiečiai matyt yra fiktyvūs techniniai dalykėliai.
Realūs skaityojai yra iš Amerikos(du man žinomi tiksliai - komentuoja) ir Lietuvos.
Antra, skaitytojų yra nykstamai mažai, nes skaičiuojant pagal reakcijas jų yra penki, šeši, maksimum dešimt, bet ir tai kiek man žinoma daug reakcijų(yapč neigiamų) sudėlioja  toks Urvinis, pavydėdamas man nežinia ko.
Trečia, patikrinau teksto suvokimo lygius prieš kelias dienas. Geriausią visų laikų mano galva tekstą apie pulko sienlaikraštį(iš archyvų) teigiamai įvertino penki, o per penkias minutes sukurptą chaltūrą  apie žmonos pasirinkimą įvertino teigiamai ir neigiamai žymiai daugiau žmonių. Pasidariau sau išvadas apie blogo skaitytojų  intelektualinį lygį.
Tad  man depresija ir liūdesys. Visai blogai.
Blogas geras, bet skaitytojai... gal laikas baigti...

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

Lietuvos kinas, Ozo g.4 – neanarchija

Kadangi mane paliko namie atostogauti moteriškės išvykę sanatorijon, tai puoliau semtis kultūros, nes patys matote kuo pavirtau per vaikus ir Balkanų moterį.


Artimiausias namams kultūros taškas, toliau brautis kultūros pabijojau, o jei nepatiks - Lietuvos kino salė Ozo 4 ir ten rodė Anarchiją Žirmūnuose. Bilietas tik 6 litai, žiūrovai irgi šeši, ir dar nemokamas šou prieš filmą su saldainiais bei arbata. Šou darė aktyvus vadybininkas toks plepus seniokas – dalino reklamą, pasakojo kokius dar vakarėlius čia galima surengti(pasirodo salę išsinuomoja net bernvakariams, seniokas paruošia spec.programą su geriausiomis vietomis iš visų kinų ir kai atėjo po išrinktų senioko kino gabaliukų reali striptizo šokėja, tai jau niekam nebuvo įdomu, galite įsivaizduoti), kita pora nusisamdė visą salę susitaikymui ir žiūrėjo savo filmą kuriame susipažino. Bet po penkių minučių verkdami išbėgo. Viena, o po to kitas. Taigi senioko istorijos buvo įdomesnės už kiną.

Pagrindinis Anarchijos Žirmūnuose charakeris beveik nekito per kiną, siužetas aižėjo, griuvo ir kėlėsi, konfliktai lyg ir buvo, bet mediniai kaip lietuviškame kine prieš 20 metų, finalas – dirbtinis, visai neišplaukė iš viso siužeto. Kiek įdomesnė buvo anarchistė, dar mačiau jos veide bandymus pavaidinti.

Prajuokino sekso scena filme, po jos iš lovos viena dalyvė kėlėsi su džinsais, kita su suknele. Negi lietuvių aktorės visos yra iš moterų vienuolyno, netikiu. Gražiausia filme buvo Žirmūnų vaizdai iš oro baliono ir frazė apie kacapus, galvojau va dabar prasidės realus filmas, bet…

2010 m. spalio 18 d., pirmadienis

Antroji karinių memuarų dalis: pulko sienlaikraštis

Kadangi karinė veikla buvo labai trumpa, tai ir kariniai memuarai bus trumpi. Iš dviejų dalių. Antroji dalis apie jau minėtą sienlaikraštį.


Politrukas gavo politiniam darbui mane ir kaip dailininką panašų į mane proto struktūra Dalių. Politrukui mes tikome. Politruko bendrasis išsivystymo lygis mums irgi. Jis vaizdžiai papasakojo kaip daromas karinis sienlaikraštis. Galima trumpai apie karinės dalies šlovingą kovų kelią.Turėtų būti straipsnis apie kasdienius karių rūpesčius, kaip sekasi karinė ir politinė ruošyba. Gali būti laiškas mamai. Tegu kiti kareiviai pasimoko kaip rašyti laiškus mamai. Dailininkui derėtų nupiešti kokį šaunų kareivį ir šiaip kelias kareiviškos buities iliustracijas.

Politruką užtikrinome: dvi dienos, problemų jokių ir ideologinis karių tėvas laimingas nuėjo koketuoti su štabo darbuotojomis.

Pirmą dieną apsikrovę vatmanu, guašu bei tušu gulėjome ant minkštų miško samanų, stebėjome beprakaituojančius užsiėmimuose kariūnus ir sėmėmės iš gaivaus miško oro įkvėpimo. Jis atėjo antros dienos pabaigoje, kai politrukas praėjo pro mus jau skersakiuodamas trečią kartą .

Šlovingą pulko kovų kelią dailininkas Dalius pavaizdavo debesėliais, kuriuose buvo įpaišytas žodis būūūm, po debesėliais mėtėsi išgriuvę geibūs fašistų lavonėliai. Prie kiekvieno tokio debesėlio buvo prirašyta vis kita mūšio vieta ir data.

Kaip šaunaus kario portretas buvo nupieštas studentas sunkaus svorio sunkiaatletis N.N. Jo veido išraiška bei figūra tikrai turėjo kelti baimę priešui ir skatino gėrėtis tarybinių karių gėsminga išvaizda. Deja, pulko sandėlininkai nesurado šiam Galijotui tinkamos aprangos tad jis vaikščiojo su prakirptomis šonuose trumpomis kelnytėmis(sakyčiau chaki šortukais) lyg koks britas Rytų Afrikos tyrinėtojas.Taip dailininkas ir nupiešė rūstų tarybinį karį.

Apie karinę parengtį rašiau aš. Tikroviškai aprašiau atsitikimą su kalašnikovu, pastebėjau, jog karininkai kartais per garsiai skaito paskaitas tuo trukdydami mūsų poilsį, taip pat kad savo lojimu mums laisvalaikį miško palapinėse gadina ryži šunes.

Dailininkas čia pat nupiešė lojantį ryžą šunį(pulko vadas buvo ryžas ir labai klaikiai rėkdavo).

Panašus buvo laiškas mamai. Mamą raminau jog maisto tikrai užtektų, jei jo savo plovui virtuvėje nevogtų uzbekai virėjai. Taip pat kad su štabo merginomis neprasidedame, nes iki jų negalime priartėti per karininkų būrius, tokiu būdu venerinių ligų šią vasarą garantuotai negausime. Kad oras geras, nė debesėlio, tik kartais dangumi virš mūsų galvų praskrenda koks kelmas, per smarkiai pasprogdintas nepatyrusių kariūnų. Rūbai vasarai labai tinkami, nes kelnės potrumpės, o ir natūralaus medžiagos susidėvėjimo būdu yra atsiradę įvairiose vietose ventiliacinių angų.

Politrukui sienlaikraštį nunešėme tuo momentu kai išlindo parūkyti pati dailiausia štabinė. Mes jam iš pagarbaus tolio parodėme kur sienlaikraštyje pavaizduotas šlovingas pulko kovų kelias, kur laiškas mamai. Politrukas patvirtino mūsų darbą viena laisva nuo štabinės akimi. Mes nuėjome ir prikalėme prie lentos pulko sienlaikraštį.

Pirmieji karininkai pro džiugiai galgatuojančią studentų minią prasibrovė tik po pusvalandžio. Tada greitai atbėgo ir ryžasis pulko vadas. Sienlaikraščio draiskanas jis sviedė pabalusiam kaip vatmanas politrukui į veidą.

Po to politrukas rado mus su dailininku Daliumi, pasakė kelis trumpus, ilgai apgailestavo, kad lietuvių jau nebegalima šaudyti, atėmė vatmaną, tušą, guašą, kelnes, kelnių diržus ir uždarė į dizenterikų palatą iki stovyklos pabaigos. Ten jau buvo visai ramu.

Visiems.

Tik uzbekai virėjai su visais pulko uzbekais buvo atėję vieną naktį ieškoti sienlaikraščio rašytojo. Nerado...

Nuo metų kalno – kaip išsirinkti žmoną

Užduotis šita sunki ir kuo ilgiau gyvenu tuo labiau tai mano galva neįmanoma, jauną vyrą pirmą kartą atisidurusį tokioje nepavydėtinoje situacijoje užjaučiu. Netgi labai. Daug jaunų vyrų išsigandę tokios kliūties netgi išeina į gėjus. Bet tai nevyriška, vyras turi kovoti už savo laimę. Keli pabandymai patarti:

1.Žmoną geriau imti iš tolimo krašto su nesuprantama kalba. Ji galės kalbėti savo kalba su savimi ir bus ramu. Kol išmoks klastingai zyziančiai kalbėti lietuviškai, tol, jaunuoli, turėsite kelis ramius metus.

2.Žmoną geriau imti smulkesnę už save. Stambesnė gali pradėti mušti tave ir apvalgyti.

3.Jaunam vyrui atrodo svarbu, kad žmonai dažnai neskaudėtų galvos. Bet jei planuoji ilgai gyventi su ta žmona, tai vyresniame amžiuje netgi geriau pailsėsi ir išsaugosi gyvybinę energiją kitiems reikalams jei žmonai dažniau skaudės galvą.

4.Kai kas pataria geriau žmoną imt aklą arba kurčią, bet mano galva svarbiausia rasti žmoną kuri nieko neužuodžia. Tada yra veiksmų laisvė alkoholio požiūriu ir visais kitais reikalais, susijusiais su moteriškais kvepalais bei įkyrios kasdienės higienos procedūromis, kas irgi taupo vyriškio laiką.

5.Gražią žmoną imi visiems, ne tokia graži gali išlikti individualiam vartojimui. Nors irgi ne faktas.

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Statistikos stebuklai - Gvadelupė

Negaliu atsidžiaugti statistikos galimybėmis suteiktomis Blogger. Nurodo kas iš kur ir kiek keikvieną minutę pas mane tupi. Tikiu, kad norvegai dieną naktį skaito mano blogą, įtariu kad gali būti tiesa, kad skaito Pietų Afrika ir Tukrija, bet kad Gvadelupė negali be mano blogo...sorry...nepatikėjau.
Apačioje copy:

Puslapio peržiūrų pagal šalį


Lietuva 535
Norvegija 130
Jungtinės Valstijos 70
Nyderlandai 33
Pietų Afrika 27
Turkija 20
Lenkija 16
Kanada 14
Gvadelupė 12

Ką tai galėtų reikšti?

Nuobodu pas didžiuosius blogerius

Praradau motyvaciją skaityti blogus, nes štai kas vyksta pas didžiuosius blogerius.
Verslo klasės redaktorius vis labiau pasiduoda Vokietijos Europos įtakai. Tai ir jo straipsniai VK, ir karalius iš Lichtenšteino pilies. Toks nuspėjamumas mažina susidomėjimą jo blogu. Žinai iš anksto, kad Amerika blogiau, o Vokietija Europa geriau, iš anksto.
Žmogus iš Aukštutinės Voltos sostinės  vis skaičiuoja dešimtąsias reitingų dalis stumdymesi tarp Tv3 ir LNk, aprašo tai labai gražiai, ir reikalas atrodo labai rimtas. Bet po to kai paskaitai  suvoki, triukšmas dėl sumindytos skruzdėlytės. Aš namie kol pavalgau, pažaidžiu su durka, pasibaru su Balkanų moterimi  ir lieka laiko iki miego tik Gluchariui per NTV. Vsio. O  reitingų dešimtosios dalys man do feni. Bet aukštutinis voltietis smagiai rašo. Bet apie nieką.
Aštrusis Račas visai praradęs komentarų gausą ir atitinkamai poleminį įkarštį, tik kabina sau medalius už Konstitucijos žinojimą , savo šaunius vaikus ir finansines žinias. Taip pat nuobodu.
Grumlinas suvis perėjo į aforizmus, kas reiškia žmogus nekinta, pažiūros suformuotos ir eikit šikt.
Urvinio kaip niekas neskaitė taip ir neskaito.
 Depresija vienu žodžiu.

Tad gerieji žmonės , skubia rekomenduokite naujus įdomius blogus. Lietuviškai. Keisiu savo skaitymo sąrašą.Gal...

Jei rekomenduojate savo blogą – pagrįskite kodėl įdomus.

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

20 ir čilietiškas vynas

Vyriausiai dukrai vakar sukako 20.  Net nežinojau ko ir palinkėti tokiam senam vaikui. Kilo įtarimas, kad 20 metų jau visiškai nebe vaikas....Ta proga gėrėme  čilietiško vyno(Čilės šachtininkai jau šiandien  pradėti traukti į paviršių ir atrodo visai  sėkmingai). Skaitėme Neringos meniu Brodskio kiek nepadorų eilėraštį apie Neringą, vis tik retas restoranas turi eilėraštį apie save, parašytą nobelisto. Na ir kas kad apie oficiantės kojas užkeltas ant futbolisto, bet nobelisto.

2010 m. spalio 11 d., pirmadienis

Jonvabalis

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį apie pusę keturių aš stovėjau prie lango. Tokiu laiku pradėję gerti šeštadienį jau smigę, o negėrę skaniai miega. Trumpai tariant joks sveiko proto žmogus nestovi prie lango. Aš laikiau ant rankų verkiančią dukrą ir rodžiau jai koks gražus pasaulis naktį ir va va ilgo kiemo gale skraido švieselė. Gal jonvabalis sakiau. Mes beveik baigėme verkti ir jonvabalis, tai pasirodydamas tai dingdamas, artėjo prie mūsų. Mes susidomėjome ir ašaros riedėjo tik tylomis. Man galvon atėjo tokia nedrąsi mintis, koks po velnių dabar jonvabalis, kai lauke minusas ir aplamai čia jų niekada nebuvo. Bet laikiausi gelbėjančios nuo verksmo jonvabalio linijos, kol dukra nepasakė – lialia.
Taip, aš pusaklis, bet irgi pamačiau, tarp mašinų lengvai  jonvabaliu skraidė liesas kaip narkomanas tipas, kartkartėmis įjungdamas prožektoriuką ir atidžiai peršviesdamas automobilio vidų ar nesimėto ten koks šimtas USD. Matyt tamsuolis dar nebuvo girdėjęs kaip sminga žemyn šita žalianugarė valiuta. Stop, bet juk tai…

Vagis.
Vagis!!!!!

Gaudyti – ne, stoviu tik su apatiniais, dukra, jau nepavysiu, metai ne tie, o ir greit 50 ir tuomet sau sakiau jokių agresyvumų gatvėje. Policija? Kol atvažiuos, jonvabalis išskris. Nufotografuoti su blicu? Na ir kas, tai ne įrodymas. Taigi tik atidariau langą ir surėkiau balsu apie kurį katedros karininkai kažkada sakė komandirskij:

- Ką čia darai, keiksmažodis, keiksmažodis!!!!

Jonvabalis dingo it šiauriui papūtus.

Tik tiek sugalvojau, bet pasiteisinu buvau su vaiku ant rankų ir iš ryto kieme nebuvo nei vieno iš kokio šimto automobilių išdaužto stiklo liekanų. Visai gerai. Tad neužmirškite pasižiūrėti pro langą pusę keturių naktį. Jonvabaliai skraido...

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

Iš kaimynų kultūrinio gyvenimo

Baltarusių rašytojas beveik disidentas Martinovičius savo bloge


http://martinovich.livejournal.com/30059.html

labai džiaugiasi gavęs recenzija Niujorko knygų apžvalgoje apie savo romaną Paranoja nuo Timočio Snydero, garsaus LDK specialisto iš Jeilio. Kaip bebūtų keista, bet to pačio Snydero knygą apie LDK tautas “Tautų rekonstrukcija” išleido ir Mintis. Dar vegetuoja tokia leidykla.

http://www.mintis.org/lt/knygu-katalogas/tautu-rekonstrukcija

Baltarusių rašytojas Martinovičius ko gero ne taip džiaugtųsi paskaitęs atidžiau Snyderį. Nėra baltarusių tautos - rašo savo knygoje amerikonas. Yra ukrainiečiai, lenkai, lietuviai, o baltarusių nėr. O juk žadėjo rašytojas Martinovičius pereiti prie rašymo baltarusiškai…tad kur dabar po tokio nuosprendžio iš Jeilio?…

2010 m. spalio 6 d., trečiadienis

Demokratijos pabaiga

Kinijos premjeras vizituodamas Europą kaip darželį savo investicijoms ar nusipirkti kokią šalį(kol kas kiniečius tenkina saulėta Graikija) manęs nebestebina savo arogancija. Kinija antra ekonomika pasaulyje. Kinija absoliučiai nedemokratinė vienpartinė valstybė.


Turkija , kuri yra valdoma islamistų, referendume priėmė įstatymus kurie keis Turkijos kaip pasaulietinės valstybės statusą. Atrodo kad ir Turkijos generolai prarado norą ginti vakarietišką respubliką. Islamistinė Turkija tikrai taps nedemokratine vienpartine valstybe. Aišku tokios Turkijos jau nebepriimsime į ES, bet ji pati gali nebepriimta ateiti su viena didžiausių NATO armijų iki Vienos ar Belgrado kaip kadaise…

Japonija kuri buvo demokratinės Azijos šalies aksioma paskutinius du dešimtmečius prarado savo vystymosi įtemptą spyruoklę ir iš esmės stoja.

Kas nors gali paprieštarauti, kad demokratija dar turi vystymosi energijos ir kad demokratija dar neišsisėmusi?

2010 m. spalio 5 d., antradienis

Iš vyrų enciklopedijos: pinigai ir moterys

Pinigų poveikis. Ypatingai stiprus. Odinė ir stora piniginė moterį apakina, atima kvėpavimo gebėjimą, moters balsas tampa žemas ir goslus, tokią beveik nekvėpuojančią galima nusivesti bet kur. Bet rodyti piniginę moterims galima tik iš tolo. Jei moteris pagriebia savo ilgais dažytais nagais piniginę – viskas, iškart ten tuščia panašiai kaip ir dingsta susidomėjimas piniginės savininku.


Skaičiavimo gebėjimai. Jei kartais per reikalus užmiršti kiek turi pinigų paklausk tos moters, kuri artimiausia tavo piniginei – atsakys maždaug lito tikslumu. Atstumas tarp moters ir piniginės nesvarbu.

Investicijų sąvokos suvokimas. Bekalbant apie investavimą į fondus ar akcijas moters akys apsiblausia ir nuobodžiauja. Ryškiai pagyvėja prakalbus apie investicijas į auksą ir brangakmenius. Akys žiba ir kalbos padargai suaktyvėja. Dar tinkamos investicijos į kosmetiką bei transporto priemones.

Pinigų atėmimas iš moters. Visiškai neįmanomas reikalas. Vienam vyrui ne pagal jėgas.

Pinigų nuosavybės sąvoka. Labai įdomi. Kas vyriškio tas yra mūsų. Kas jos tai yra jos asmeninė ir privati nuosavybė saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Šviesiausi vyriškosios žmonijos protai nesugeba suvokti šios logikos. Visai kitai žmonijai viskas suprantama ir logiška.

2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

Iš moterų enciklopedijos: vyro maitinimas

Ryšys su gamta. Labai stiprus, nemaitintas ar pamaitintas vis tiek žiūri pro langą, kažkas visą laiką jį už lango šaukia, moterys šaukiančio niekada nemato, bet tai matyt gamta arba kita moteris. Faktiškai gamtos vaikas, naudojasi savo gyvenime daugiau instinktais nei protu. Bet geriau vyrą maitinti, gerai pamaitintas guli sau ant sofutės ir nežiūri pro langą nebėga iš namų.


Paros maisto dozė. Galima jį maitinti košėmis, sveikai ir pagal knygas. Po tokio maitinimo tikrai pabėgs. Geriau švelniu balsu klausti ko nori valgyti arba siųsti maitintis pas mamą. Ten jam bus gerai.

Racionas. Maistas turi būti toks, kad vyras jį draskytų dantimis(patenkintų žudiko instinktą)ar reikėtų kuo stipresniu užgerti(alkoholio instinktas dar stipresnis už žudiko).

Kur visas maistas telpa. Telpa - nors tai neįtikėtina - viskas vyro pilve, nors patys vyrai linkę pasakoti kad turi tokius raumenis darbui dirbti ir tie raumenys visą maistą sunaudoja. Nes vyrai daug dirba, taip jie pasakoja.

Patys. Kai kurie vyrai patys gamina maistą. Tai labai reta retenybė, tad jie įtaria kad yra reti egzemplioriai ir su tokias susitarti dar sunkiau nei su vyrais visą laiką tik valgančiais.

Trukmė. Vyras kol valgo, tol reiškia gyvas. Jei vyras tyli ir kitų gyvybės ženklų nėra, bet valgo - normalu. Nemaitintas plūstasi, verkia, trukčioja kūneliu ir tada miršta. Tada moteriai pasidaro liūdna ir vėl reikia parsivesti iš gatvės kokį kitoms moteriškėms nereikalingą vyriškį. Jei vyriškis reikalingas dar ir kitoms(o taip dažniausiai ir atsitinka, nes mėtosi gatvėje lyg ir niekam nereikalingas, o tik pakeli, liūlį nuvalai...) kyla labai daug triukšmo. Tai paprasčiau maitinti visą laiką tą patį, savą...

2010 m. spalio 1 d., penktadienis

Latvių kinematografas geresnis už lietuvišką 8 kartus

Dar nuo Rigas Sargi laikų įtariau, kad pas latvius su kinu geriau dešimt kartų. Šiandien išaiškėjo tikslūs skaičiai.
Dabar besvarstydamas paskutinius broliukų kino laimėjimus sužinau kad Mario Martinsono Amaya latvių jau pristatyta Oskarui bei kad Kanuose kažkada kino ponų garbstytas filmukas Anarchija Žirmūnuose(laukėm būsiant naująjį Žalakevičių) Lietuvoje surinko baisius 11000 litų, tai derlius surinktas iš visoje Lietuvoje filmą aplankiusių 1000(net vieno tūkstančio) žiūrovų. Latviškoji Amaya jau surinko virš 80000 litų.
http://www.kinas.info/?movie=8405
Taip ir išeina latviškas kinematografas lygiai aštuonis kartus geresnis, nors  ne iš Kanų.

Pergyvenu antrąjį bombardavimą kaštonais

Bliamba tame pačiame ofise, nykiame kaip 1954 metų Pravdos vedamasis, pergyvenu jau antrąjį kaštonų bombardavimą. Ant sienų išvedžioti buvusios kasos laidai laideliai, Petebrugo Varinio raitelio medžio inkrustacija(matyt dar Maskvos olimpiados laikų palikimas) ir Basanavičiaus bareljefas (čia pats radau sandėliuke, Beresnevičiaus nebuvo, tai tiko). Nors pro kaštonus ir švysčioja saulė, bet sezoninė depresija kaip pirmą mėnesį šiame ofise.


Bombarduojant antrą kartą kaštonams atsivilko baisi dvejonė, kad jau man nebeatsitiks joks atsitikimas. Nebus ką prisiminti geriant antrą butelį degtinės, kai pasakoji iš esmės pats sau ir niekas iš sobutylnikų nesuvokia tavo istorijos kulminacijos, įžangos ir epilogo. Bet vistiek plekšnoja per petį. O pačiam ramiau – gyvas, su manimi atsitinka toookios istorijos.

Prieš dvi savaites lyg ir buvau toli, kitame pasaulio krašte pagal geografus ir pagal antropologus, deja, nuotykių lygis nulinis. Na beveik nulinis, papasakoti nėra ką. Na gal apie pirtį Bucharoje, bet tai nuotykis daugiau Balkanų moteriai …

Aš ir sakau, kažkaip sugebu su metais išsisukti nuo nuotykių. Lieka tik stabilus bombardavimas kaštonais. Nors tiek gaunu per galvą.