2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Gėlė pavarde bromelija

Pirkome gėlių vazonėlį gimtadieniui Iki-Minsko gėlių parduotuvėlėje. Patiko gėlė pavadinta lapelyje prie vazono bromelija. Žmonių buvo daug, neprasibroviau iki prekystalio ir iš toliau sušukau garsiai kek kainuoja bromelija. Gėliniokas plonytis, nusigeibinęs dar papildomais badavimais ir dietomis, su medalionu ant krūtinės ir visas toks manieringas piktokai atsakė:


- Tai ne bromelija, o ……..

Aš jam dar kartą paaiškinau:

- Ką matau užrašyta to ir klausiu, parašyta bromelija, kiek kainuoja?

Subtilus ir manieringas gėliniokas susierzinęs išspiegė:

- Kaip baltasis vyras turi vardą ir pavardę, taip ir gėlės turi pavardes ir vardus. Šios gėlės tik pavardė bromelija, o vardas kitoks.

Tekstas buvo skirtas visiškai tupam debilui iš turgaus patvorio.

Gerai, nupirkau bromeliją kitokiu vardu, nebetęsiau diskusijos, skubėjau kitur.

Bet tai apie kitką. Aiškiai mažumai atstovaujantis vyrukas susierzina vien dėl to, kad žmogus atrodo kaip normalus fiziškai išsivystęs baltasis vyras su tradicinėmis nuostatomis ir kalba nevyniodamas į vatą. Viskas ką aš būčiau dar jam drėbtelėjęs apie jo išvaizdą, jo manieras ir mažumą jau būtų hate speech – taip vadinama neapykantos kalba, liberaliosios Europos cenzūrinis išradimas. Ir kas blogiausia aš jau pradedu filtruoti savo kalbą, man ramiau kai prie manęs nesikabina kokie nugeibę mažumistai. Baimė būti apkaltintam hate speech jau tūno mumyse.

O mes normalūs baltieji vyrai gėjų galvose jau suklasifikuoti kaip blogis ir juos erzina vien mūsų elgesio normos bei išvaizda, jie jau nebepakenčia su mumis pagarbiai elgtis. Jie aukštesnio lygmens visuomenės grupė.
Rašyti komentarą