Bambalinė velykinė atgaila

Ilgai mane graužė sąžinė, bet nutariau ir aš savo coming-outą pasidaryti. Visi tai visi. Ir krikščoniška visai atgailauti prieš Velykas.

Prieš daug metų buvau vieno alaus bravoro komercijos direktoriumi. Bravoro šemininkai buvo danai, tokie iš savo ramaus kosmoso ką tik įkritę į Rytų Europą. Kokio lygio jų iškritimas iš konteksto buvo? Štai jų vyriausias Lietuvoje hansenas sakė: nu vairuotojai pas jus visai mandagūs, kodėl jūs skundžiatės, kad bjauriai vairuoja. Mane visur mandagiai praleidžia.

Danas vairavo juodą banditišką džipą. Na, supratote koko lygio danų  nesigaudymas realybėje buvo?

Na o iš komercijos direktorių privalu pardavimų skatinimo idėjų. Mes jau tada pilstėme alų į litrinius bambalius. Danams tai atrodė nesusvietna Europos  pakraščio mandrybė. Litras. Alaus. Iš karto.Bet aš nesustojau. Pavariau per besipriešinančių, kryžiumi gulinčių danų lavonėlius  -  išleidau pusantro litro bambalius į rinką. Rizikavau.  Ir lietuviai kaip pašėlę pirko. Kiti bravorai puolė kopijuoti. Tada rinkoje greitai atsirado dviejų litrų bambaliai. Vėl visi į du litrus greitai peršoko. Pašalpiniai visoje Lietuvoje persivadino bambaliniais. Blogis.

Tai mane visada (ir ypač dabar, ant senatvės) graužė  sąžinė, taip pradėjus blogio virusą .. 

Mano kaltė.

Nu bet algą gerą danai mokėjo, šeimą išlaikiau....

Nacionalinė viktorina. Septintas Vilniuje

Nacionalinė viktorina 2018. Vilniuje likau tik septintas. Labas, degradavime ir senatve.

Aš kada nors padarysiu avariją, bet turiu išteisinančių aplinkybių...

Mažę opeliu vežu per rytinius kamščius į  mokyklą. Mažė manęs klausia įvairiausių dalykų, pvz šį rytą (o aš dar landžioju tarp eilių, kad greičiau):

-         O iš kur atsirado cirkas?

-         Ėėė...viduramžiais žmones turgaus dieną linksmindavo tokie juokintojai, pusė jų vėliau nuėjo į teatrus, pusė į cirką.

-         O kaip jie žinojo, kad į cirką?

-          Ėėė... linksmesni nuėjo į cirką

-         Tėti, o ką tu norėjai dirbti?

-         Ėėėė...nieko nenorėjau dirbti niekada...

-         Tai tau nereikėjo pinigų?

-         Ėėėė....pinigų reikėjo.

-         O kodėl šitą dėdę pavadinai idiotu?

-         Ėėėė, jis matyt neišgėrė ryte kavos, vairuoja keistai.

Tai tik kelių sekundžių išklotinė. Dėve, dėve,  padarysiu kada nors avariją, nes klausimus jau užduoda visiškai nebeatsakomus.

Labai kultūringas, bet ne didmeistris

Tik kultūros temoje pasaulio viktorinos čempionate Lt surinku daugiausiai balų . Visam čempionate LT tik penktas. Svajonę apie didmeistrio titulą vėl teko atidėti. Bet abu su vyr.dukra gerinome rezultatus. Pasiekėme geriausius balus per 4 žaistus čempionatus. Šiaip žaidėjų daugėja, konkurencija didėja. Gimsta vis kur nors LT naujas vunderkindas net ir su tokiu prastu gimstamumu  bei aplenkia....

 PVČ 2017 rezultatai

Ateikite

Baltarusijos estės iš Naujosios Vilnios teorija

Chiromantais, iliuminatais ir astrologais beveik netikiu, bet viena tokia bioenergetikė iš Naujosios Vilnios, kuri buvo tikra Baltarusijos estė, mano nugarai padėdavo bioenergetiniu būdu. Pamaigydavo, patrindavo  nugarą ir pasakiusi porą kartų  chorošo išlydėdavo. Ir nebrangiai. Nugara porą mėnesių neskaudėdavo. Bet aš aišku kaip tikras šiuolaikinis žmogus netikėjau bioenergetikais, bet kol gulėdavau po jos skvarbiomis rankomis, dar ir minčių visokių bioenergetinių gaudavau.

Tai ji man dėstydavo įdomią teoriją, aš aišku ja netikiu, bet jums esmę nupasakosiu.

Bazinė estės  teorijos aksioma – vyrams reikia klausyti moterų.

-         Kodėl?  - visai teisėtai pasibaisėjęs nustėrdavau.

Moterims reikia šeimos. Moterys natūraliai trokšta vaikų, o vaikus labai sunku vienai auginti. Tam reikalinga šeima, o šeimai - geras vyras. Todėl moterys sukasi  kaip išmano, iš bet  kurio, kad ir gatvėje surasto vyro, stengiasi padaryti puikų šeimos žmogų. Todėl moterims negalima  kliudyti. Jos blogo nenori. Kiekvienas paimtas vaikų auginimui vyras turi stengtis ir suprasti kaip sunku moteriai iš jo daryti šeimos žmogų. Patys gi žinote, jei jus paleisti  – garažai, futbolai, motociklai, išgerti, pabėgti, palakstyti laukais.

Jei moteris pervargsta perdarinėti vyrą, ji nelaiminga, bet ir visai šeimai nelaimė, todėl pasipriešinimo negali būti, net jei  moteris psichuoja. Vistiek, vyrai,  jums bus geriau, gal dabar ir nesuprasite, bet senatvėje bus kam jumis pasirūpinti, jei išsiauginsit vaikų.

Taigi  - teisingas vyro gyvenimas yra po padu. Ten jam šilta, jauku, jis gali kartais net apgalvoti savas mintis.

Apie šeimą ir kaip daugiau uždirbti.

Testas, po velnių, be atsakymų

Gyvenimas tęsiasi ir vakar vėl tikrinom pas neurologę tėvo atmintį. Daktarė tėvui patiko ir jis jai maloniai pranešė, kad jam tik 70 (iš tikro – 85). Kurie dabar metai ir kuris metų laikas aišku tėvo nejaudina – šaldytuvas visą laiką pilnas – tai ir nežino.

Aš stovėjau tėvui už nugaros ir rodžiau pirštais daktarei teisingus skaičius, kuriuos tėvas fantazavo.

Gydytoja paklausė kiek atimti iš šimto septynis.

Tėvas atsakė:

-         93.

Tada daktarė pagal užrašus paklausė, o kiek bus dar kartą atėmus septynis.Tėvas rėžė:

-         85.

Daktarė įtarė kažką negero ir pažiūrėjo  užrašus – ten, velniai griebtų, nebuvo teisingo atsakymo..Ji pasimetusi pradėjo žvalgytis po stalą  ir ieškoti kuo suskaičiuoti ar gerai pacientas atsakė. Tada prisiminė mane ir akimis paklausė:

- 86, - padėjau daktarei ir kartu su daktare pagalvojau tą patį: galėtų ligonių kasos sunkiai sergančių ligonių testus spausdinti su teisingais atsakymais. Po velnių.

Nauja stora popierinė knyga

 Na štai šaunioji leidykla "Tyto Alba" išleidžia dar vieną mano knygą. Ačiū visiems, kurie dirbo su šia knyga. Šį kartą tai ne istorinis romanas, o "Gyvenimo stebėtojo memuarai". Kas pavadinime užrašyta, tas ir yra knygos viduje - vaikų auginimas, Balkanų moteris, regbis, Azija, sovietinis Vilnius, kapitalizmo aušra Lietuvoje. Trumpai tariant sąžiningai aprašytas sunkus ir juokingas vyro gyvenimas nuo metų kalno.
Knyga pasirodys knygynuose prieš pat knygų mugę ir aišku šiuos memuarus pristatysime Vilniaus knygų mugėje vasario pabaigoje.

Aukštesniųjų jėgų ženklas nuo spintos

Ženklus mums, paprastiems  žemės gyventojams, siunčia aukštesnės jėgos. Vieną pranašiškai ryškų  ženklą iš ten ir aš esu gavęs. Tik ilgokai teko laukti  – apie 50 metus ženklas pildėsi - ir net buvau vienu metu praradęs viltį suprasti ką anas reiškia.

Tą aukštesniųjų jėgų ženklą nešioju viduryje kaktos, kad ir visai durnas suprastų..Tai ne senatvinė raukšlė ar  ilgo galvojimo vaisius – aš dažniausiai negalvoju, aš darau. Tai gilus sužeidimo randas.nuo nosies viršaus iki vidurio kaktos.

Kai man buvo penkeri metukai aš gavau dievišką dovaną – dviratuką. Bet gyvenome tada dar susispaudę vieno kambario butuke ir tėvai racionalizavo kambario erdvę daugybę daiktų sudėję ant spintos. Ten buvo lagaminas, meninė lempa iš marmuro pelėdos  formos, dar didelis meninis  tetervinas ir vaikiškų svajonių išsipildymas triratukas..

Tėvą išzyziau triratuko nukėlimui man  pasivažinėti. Mamos nebuvo. Tad tėvas viena ranka laikė mane besiveržiantį prie džiaugsmo,  kita ranka graibė kur ten tas džiaugsmas ir dar prilaikė didelį meninį teterviną. O sunki meninė marmurinė pelėda buvo mažesnė už teterviną,  todėl ji praslydo pro  tėvo pirštus ir leidosi kartu su triratuku žemyn, kur nekantriai žibėjo dvi mano akys. Marmurinė pelėda nusileido tiesiai  tarp mano akių pirma. Susmukau be sąmonės. Iš galvos pasipylė kraujai. Mama atskubėjo jau tik į ligoninę  Ten sužinojo gerąją naujieną: šitas vaikas gyvens. Galva kieta. Galva galbūt net veiks. Bet didžiulis randas kaktoje arba kitaip sakant ženklas liks visam gyvenimui.

Ir štai praėjus pusei amžiaus, brandžiam kapitalizmui pakeitus brandų socializmą, Varšuvos  paktui švelniai sugužėjus į vieningas NATO gretas, galvai galbūt net veikiant, vakar man galų gale daėjo.

Marmurinė pelėda į vidurį kaktos  reiškė: bus tau, ablavuche, vaisingas  ir ilgas  bendradarbiavimas su pelėda Tyto Alba, rašysi vis geriau ir aukštesniųjų jėgų paskirta pelėda leis vis geresnes tavo  knygas. Pelėdos žmonės tau surengs šaunią romano  prezentaciją, visiems ta prezentacija tiks ir patiks. Taip vakar ir atsitiko. “Bronislovo ir imperatoriaus” prezentacija pavyko.Ačiū visiems.

Fotografijoje eilutė laukianti mano autografų po prezentacijos.

Koltu, kalašu ir protu

 Prisišaudžiau. Tėvo dienos proga šaudykloje panaudojau koltą, kalašą ir pasaulio viktorinoje protą. Visur pravalas. Koltu šiek tiek taikliau nei kalašnikovu. O pasaulio viktorinoje Lietuvoje likau tik 14. O  praeitais metais buvau 2. Degraduoju aišku, bet nors Aidą Puklevičių aplenkiau. Puklevičius degraduoja dar sparčiau.  Vyno viktorinos savo daro....

Galima ir kultūringai

Kaip žinia esu apsiskelbęs namiškiams kultūros reiškiniu. Kultūros vertybe irgi gal kada nors tapsiu  -  jei gausiu kokią fantastų konvento ar Kelmės rajono savivaldybės premiją. Tad Naujuosius pasiryžau kartu su šeima sutikti kultūringai – naujametinės  muzikos koncertuke, po to šampano taurė prospekto kavinėje, po to pasisėdėjimas su draugais namie.

BM nupirko bilietus į Kongresų rūmų koncertą. Nacionalinis simfoninis, Gintaras Rinkevičius, Gubaidulina – kultūringiau nebūna. Pasipuošę atšuoliavome į Kongresų rūmus. Eilė patekti į vidų buvo kaip prie apelsinų 1980 metais. Priedurinis vaikinas paėmė du mūsų bilietus ir nustėro;

-         Vaikui kiek?

-         Šeši.

-         Negalima.

-         Tai  tuoj bus septyni. Ji moka elgtis koncertuose, pati jau tris metus šoka scenoje.

-         Jei septyni  dar blogiau,  -  atsakė labai patenkintas nauju diskusijos viražu  priedurinis, - reikia atskiro  bilieto, neleisiu.

Aš sau daviau įžadus po 50 jokio kvailo agresyvumo, juo labiau, kad sulėtėjęs ir sąnarių judrumas nebe tas. Atvirai pasakius - pats gaučiau.... Bet kaip šitam susnai išaiškinti, kad atėjau nusiteikęs šventiškai su šeima sutikti Naujus metus.Dabar grįžti namo, susinervinus, nenumaldomai zyziant “kokstuvyras”patys žinote kam, be jokio šventiško orkestro ir prospekto šurmuliuko? Taip norėjome kultūringai.. O jis trukdo. Apsižvalgiau – apsauginis  stovėjo nusisukęs nuo minios laužiamų durų. Žmonės už mūsų nervingai tvenkėsi kaip Antalieptės marios  pavasarį, kol diskutavome. Iki koncerto pradžios teliko 10 minučių.

-         Praleisk, matai kiek žmonių trukdai patekti į salę, kitą kartą žinosime.

-         Ne,  - priedurinis pasijautė šauniai, jis pagaliau nuveiks šiame gyvenime Kažką.

Visada rėkiu arba keikiuosi tokioje situacijoje. Bet vėl:  Nauji metai, apsauga, kultūringi žmonės aplink, netinka.  Ką daryti? Reikia veikti tylomis. Ramiai  prastūmiau po truputį nenaudodamas jėgos, tik  pilvą, save ir šeimą į vidų. Vaikinukas pajautė, kad Kažko šiame gyvenime gali ir nenuveikti. Jo svoris tam netinka.

-         Ką jūs darote? – paklausė.

Aš kultūringai, nekeldamas triukšmo, tylomis, tik gal vos vos  parūstintu veidu, ėmiau iš jo rankų mūsų bilietus. Jis bandė neduoti. Bet aš primygtinai pasiėmiau lengvai, netraumuodamas, pasukęs jo ranką, nes ne visą gyvenimą prie kompo prasėdėjau... Ir mes nuėjome. Apsauginis  į procesus nesikišo. Jis buvo kažkuo  susidomėjęs visiškai kitoje pusėje. Ten kur kilo nekultūringas triukšmas.

Koncertą išklausėme, naujametės nuotaikos nesusigadinome, šampaną taurę, net dvi, prospekte išgėrėme, viskas pavyko.

Galima juk ir kultūringai sunkiame kultūrėjimo kelyje, jei  ruošiesi  tapti kultūros vertybe...

Kalėdinė istorija

Šuo iš pačio ryto atnešė kaulą žmogui, padėjo šalia žmogaus kojų, žmogus išvirė kavos puodelį  savo moteriai, moteris aprengė savo vaiką, vaikas važiavo su žmogumi, kuris tėtis, į mokyklą, vaikas mokykloje prie įėjimo sutiko mokytoją ir apkabino ją  Mokytoja nusivedė vaiką į klasę.

Viskas bus gerai.

Jau blogai

Šeštadienį buvo regbio veteranų sezono uždarymas. Vienas veteranas gavo vilko figūrėlę kaip atminimo dovaną 50-mečio proga.

Sekmadienį vakarop jubiliatas vilko neranda. Skambina veteranų prezidentui, tas pasiuntė žmogų  į kavinę ieškoti. Kavinė sako išsinešė vilką tokie trys. Vienas iš jų panašus pagal aprašymą  į mane  (didelis, girtas, bet su žmona).

Bandau prisiminti: važiavau namo su BM taksi, kur taksistas buvo krikščionis evangelistas ir nešė mums laimingą naujieną. Aš vos nepuoliau  jo bučiuoti, nes dar nebuvau matęs taksisto evangelisto. Man jis žiauriai  patiko. Džiūgavau važiuodamas ir tai net ne Uber taksi buvo....Bet jokio vilko mano  rankose  kai bandžiau apkabinti ir išbučiuoti  taksistą nebuvo.

BM paaiškino: paskutiniai  trys  su vilku - buvo normalių vyrų prezidentas, veteranų prezidentas ir iš to jubiliato,  kuris gavo vilką, atėmė, nes labai girtas jubiliatas atrodė. Kad nepamestų. Aš kažkur blaškiausi, kol jie atiminėjo vilką. Paskutinio degtinės butelio tikrai  nereikėjo. Abu  prezidentai pasiėmė jubiliato vilką. Tik nei vienas dabar neprisimena kuris ir kur dėjo tą vilką paskui..

Jau blogai, nebepageriame taip kaip anksčiau...