Galima ir kultūringai

Kaip žinia esu apsiskelbęs namiškiams kultūros reiškiniu. Kultūros vertybe irgi gal kada nors tapsiu  -  jei gausiu kokią fantastų konvento ar Kelmės rajono savivaldybės premiją. Tad Naujuosius pasiryžau kartu su šeima sutikti kultūringai – naujametinės  muzikos koncertuke, po to šampano taurė prospekto kavinėje, po to pasisėdėjimas su draugais namie.

BM nupirko bilietus į Kongresų rūmų koncertą. Nacionalinis simfoninis, Gintaras Rinkevičius, Gubaidulina – kultūringiau nebūna. Pasipuošę atšuoliavome į Kongresų rūmus. Eilė patekti į vidų buvo kaip prie apelsinų 1980 metais. Priedurinis vaikinas paėmė du mūsų bilietus ir nustėro;

-         Vaikui kiek?

-         Šeši.

-         Negalima.

-         Tai  tuoj bus septyni. Ji moka elgtis koncertuose, pati jau tris metus šoka scenoje.

-         Jei septyni  dar blogiau,  -  atsakė labai patenkintas nauju diskusijos viražu  priedurinis, - reikia atskiro  bilieto, neleisiu.

Aš sau daviau įžadus po 50 jokio kvailo agresyvumo, juo labiau, kad sulėtėjęs ir sąnarių judrumas nebe tas. Atvirai pasakius - pats gaučiau.... Bet kaip šitam susnai išaiškinti, kad atėjau nusiteikęs šventiškai su šeima sutikti Naujus metus.Dabar grįžti namo, susinervinus, nenumaldomai zyziant “kokstuvyras”patys žinote kam, be jokio šventiško orkestro ir prospekto šurmuliuko? Taip norėjome kultūringai.. O jis trukdo. Apsižvalgiau – apsauginis  stovėjo nusisukęs nuo minios laužiamų durų. Žmonės už mūsų nervingai tvenkėsi kaip Antalieptės marios  pavasarį, kol diskutavome. Iki koncerto pradžios teliko 10 minučių.

-         Praleisk, matai kiek žmonių trukdai patekti į salę, kitą kartą žinosime.

-         Ne,  - priedurinis pasijautė šauniai, jis pagaliau nuveiks šiame gyvenime Kažką.

Visada rėkiu arba keikiuosi tokioje situacijoje. Bet vėl:  Nauji metai, apsauga, kultūringi žmonės aplink, netinka.  Ką daryti? Reikia veikti tylomis. Ramiai  prastūmiau po truputį nenaudodamas jėgos, tik  pilvą, save ir šeimą į vidų. Vaikinukas pajautė, kad Kažko šiame gyvenime gali ir nenuveikti. Jo svoris tam netinka.

-         Ką jūs darote? – paklausė.

Aš kultūringai, nekeldamas triukšmo, tylomis, tik gal vos vos  parūstintu veidu, ėmiau iš jo rankų mūsų bilietus. Jis bandė neduoti. Bet aš primygtinai pasiėmiau lengvai, netraumuodamas, pasukęs jo ranką, nes ne visą gyvenimą prie kompo prasėdėjau... Ir mes nuėjome. Apsauginis  į procesus nesikišo. Jis buvo kažkuo  susidomėjęs visiškai kitoje pusėje. Ten kur kilo nekultūringas triukšmas.

Koncertą išklausėme, naujametės nuotaikos nesusigadinome, šampaną taurę, net dvi, prospekte išgėrėme, viskas pavyko.

Galima juk ir kultūringai sunkiame kultūrėjimo kelyje, jei  ruošiesi  tapti kultūros vertybe...