Rodomi pranešimai su žymėmis Jonas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jonas. Rodyti visus pranešimus

2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

Jonas Rūmuose - 2

Visa laimė, kad tądien karalius iš pat ankstyvo ryto išvažiavo gėrėtis miškais į Šimonių girią. Patys suprantate: reikėjo ieškoti kelių į Šimonytės širdį. Brokatas ir tafta Rūmams kainavo brangiai. O šiaip matyt būtų iškart išvijęs Joną iš Rūmų.
Visos būsimos freilinos pažodžiui suprato kaip būti visuomeniškai aktyviomis ir pasirinko vieningą protesto formą. Lygiai 10 valandą saulės atokaitoje nusimetė visus iki paskutinio stringo drabužėlius ir vieningai virš galvų iškėlė plakatus Ne - kailiams ir Ne - banginių žudymui. Viena vargšė blondinė nežinia iš kur( o gal iš Laisvos rinkos instituto) išdygusi pakėlė plakatą: Pensijoms – ne. Ką tos vargšės būsimos freilinos galėjo kitą sugalvoti, tiek tik ir težinojo aktyvios visuomeninės veiklos iš žurnalų. Dūzgė aplinkui visi nors kiek paeinantys Lietuvos žurnalistai. Tokio gražaus reginio dar nematėme, kalbėjo plunksnos veteranai, ką reiškia monarchija, net pats įžvalgusai Artūras nesugebėjo įžvelgti paslėpto. Viskas buvo atvira.
Apsaugos iškviestas Jonas lakstė tarp plakatų ir ilgų kojų, atsitrenkdavo vis galva į stačias dideles krūtis, nuo dažnų sunkių smūgių svyravo, galvos skausmas skėlė galvą pusiau, bet vistiek bandė pridengti savo geibiu kūnu būsimas freilinas nuo karjerų žlugimo. Bet joms visuomeninė veikla patiko, ir žurnalistams taip pat.
Jonas net vieną pažįstamą Malkolmą  pasmerkė:
- BBC, ir jūs čia?
Jonas suklupo pašaly ir net apsiverkė, jei BBC čia, tai jau …freilinas bus galima rasti jau tik kreivas invalidų vežimėlyje arba feministes iš NK95, kitų neleis Karališkųjų Rūmų padorumo reikalavimai. Ir ką jis su jomis veiks…
Ūmai pajautė ant peties ranką, atsisuko – išmanieji patarėjai Bilius ir Tiesys:
- O gal ir gerai tai Lietuvai, Jonai. Būsime ne tik intelektualių technologijų šalis, bet ir pažangi žalioji monarchija. Pakalbėsime su karaliumi. Nepergyvenk...
Ar Bilius ir Tiesys tikrai pakalbės su karaliumi, ar brokatas ir tafta vėl guls gražiai ant šių dailių per BBC iki pat Zimbabvės išplatintų kūnų, ar galų gale Joną paliks rūmuose, apie tai kitoje serijoje. Jei Buka lieps...

Pirma dalis - http://troyyestroy.blogspot.com/2010/03/jonas-rumuose-1.html

2010 m. kovo 18 d., ketvirtadienis

Jonas Rūmuose - 1

Kaip pamenate Jonas laiku pastebėjo Lietuvos karalių žalia miškininko uniforma. Tai po kelių mėnesių atnešė savo vaisius – Jonas buvo paskirtas Rūmų rašytoju. Ir iškart Joną užgriuvo rūpesčiai. Biudžetas buvo didelis(vienos partijos pusmečio kyšių dydžio), o įsisavinti Jonas jo nemokėjo. Na kiek gali siekti vargšo rašytojo ribota fantazija piniginiais klausimais? Jei konjake XO nuo VSOP neatskiria. Karaliaus užduotis buvo trumpa:
- Suformuoti freilinas korpusas. Jaunas gražus liabai protingas mergas. Mylėti miškas ir karalius.
Jonui net apsalo širdis. Koks puikus darbas! Atrinkinėti jaunas gražias moteris… tik ką reiškia paskutinė frazė, kaip atskirti kuri myli miškas, o kuri ne? Vežti kandidates į mišką, paklaidinti ten visas ir žiūrėti paslapčia kuri pirma iš ten išeis? Ir ta frazė apie mylėti karalius, tai tiesiogine prasme ir kasdien, ar aplamai kaip instituciją. Na bet šitą problemą moterys gali išspręsti tiek, kiek karalius turės sveikatos. Mylėti miškas buvo svarbiau.
Merginos freilinų atrankoje apie meilę miškas jau buvo girdėję. Dresskode vyravo žalia spalva, Gelažnykas furomis skubiai vežė iš Milano bet ką kiek žalesnio atspalvio ponioms. Kai kuriose dailiose ausytėse kabojo tautinio beržo gabaliukai.
Ir visos užmiršo badaujančius Afrikos vaikus bei taiką pasaulyje, tik širdyje raudojo kertamo ąžuolo. O Širvį su beržu ir dalgiu citavo kas trečia. Atrankoje kvepėjo Lietuvos spygliuočių miškais ir kloniais. Jonas net susigraudino taip blogai galvojęs apie moteris anksčiau.

Ar Jonui pavyks atrinkti freilinas, ar lieps joms nešioti tik juodas kojines ir kur bus padėti raudantys buvę seimūnai. Apie tai galbūt sužinosite antroje dalyje. Jei spės...

2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Apsakymas apie rašytoją Joną. IX dalis

Rašytojas Jonas maitinosi vienišu varvančiu purvinais riebalais tarybiniu čebureku prie užeigos( sąžiningiau sakant plastikinės ėdyklos) lango. Pro purviną langą šiepėsi purvina ir šlapia gatvė. Čeburekas buvo kietas, nes tarybinis. Jonas kramtė kietą čebureko paviršių, bandė dantimis įsiskverbti į – kaip jis naiviai tikėjosi – skanų mėsos įdarą ir galvojo ar mirs iškart kai apsikrės kiaulių gripu, ar kirs kiaulių gripas per jo kepenis su inkstais ir jis kankinsis visą likusį gyvenimą gyvas, bet be lašo degtinės. Gal dar daug panašių minčių būtų įlindę Jono galvon, bet netikėtai gatve palei langą atsargiai dėliodamas ilgas kojas į purvyną praėjo žmogus gaiviai žalia Austrijos miškininko uniforma. Atėjo ir nuėjo.
- Karalius!!!! - po kiek laiko susivokė Jonas.
Kur anksčiau buvo jo galva? Ir visa jo destrukcinė kūryba kur buvo nukreipta? Į kažkokias redaktores ir nykios kasdienybės atvaizdavimą bei depresyvios lietuviškos gamtos arba žlugdančio asmenybę miesto naratyvą.
Kas per ekskrementas atsiprašant.
Karalius. Dvaras. Freilinos. Intrigos. Ach kaip sunkiai kursis karaliaus dvaras Lietuvoje. Kiek bus išdavysčių, nufirfintų babkių, slaptų bučinių ir pažertų ant kilimo rubinų. Kaip dekoratyviai atrodys ant žalios miškininko uniformos padėta daili rudaplaukės redaktorės... tfu jas...freilinos galvutė.
****
Ar gaus rašytojas atsakingas pareigas dvare, ar tikrai karaliaus uniforma gaiviai žalia, ar freilinos puikuosis juodomis kojinėmis, ar Austrijos Respublikos miškininkystės sistemoje yra vietos karaliams?
Apie tai sužinosite, jei būsite kantrūs ir nebus nutrauktas už skolas Jūsų interneto ryšys.
Ankstesni Jono epopėjos epizodai:
http://troyyestroy.blogspot.com/search/label/Jonas

2009 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Apsakymas apie rašytoją Joną VIII dalis

Angelai sargai atsikratė prastai kvepiančio krovinio aukštai(kaip ir dera angelams) virš sugriauto Vilniaus Kalnų parke. Krovinys gal valandą buvo negyvas, po to išstūmė kelis liūdnus garsus ir pavirto dejuojančiu, apdaužytu Jonu. Rašytojas pažvelgė žemyn – Vilnius sugriautas, jo gyvenimas sugriautas. Jėzau su jėzusiukais. Viską taisyti ir kuo greičiau. Pirmiausia Jonas atstatė Vilnių. Gyvenimą taisyti, o ir sveikatą geriausia nesugriautame mieste, ypač jei tas miestas prifarširuotas čeburekinių ir moterų.
Po to Jonas atgaivino savo galinga plunksna, tiksliau kinietišku tušinuku, Leokadiją.
Kaip tikra moteris Leokadija iškart apsiverkė ir atleido vyriškiui viską. Nes jautė daug anas prisidirbo per jų išsiskyrimo laiką ir geriau nesiaiškinant iškart viską. Viską, viską, net gėjavimą, vėl tikru vyru sudarytu iš vyno ir kraujo padarys kaip mat – tik atiduokite man jį...
Jonas patikimose moteriškose rankose atsipalaidavo ir leidosi nešamas moteriškų ašarų srovės kaip sielis Tiškevičiaus laikų Nerimi. Ateina toks laiko tarpsnis kiekvieno vyro gyvenime – atsiduoti moters rankoms....
Ar ilgai išlaikys tos kibios moteriškos rankos neramųjį rašytoją? Ar neatsibos Jonui išlyginti balti marškiniai ir tvarkingas gyvenimas? Žinios apie tai IX dalyje, žinoma jei pavyks kai kam išgalvoti IX dalį...

2009 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Apsakymas apie rašytoją Joną VII dalis

Apsakymas apie rašytoją Joną VII dalis


- Jūsų nėra sąraše. Nėra. Pasitraukite, jau trečią kartą jums sakoma. Pakviesime apsauginį.
Sąrašas buvo rašytojų ir Jono jame nebuvo. Jonui palikus gėjus bei grįžus pas idealus taip norėjosi su normaliais žmonėmis maktelti stiklelį kitą. Arba dešimtą jei būti nuosekliam.
Jonas pasitraukė. Apsauginių, ypač jų kumščių, nemėgo iš principo. Jie kažkokie neintelektualūs. Dar pasitraukė ir kelnes, nes jos iš didelio liūdesio kartu su šeimininku smuko kaip ir Jono savivertė. Nesupainiojote su savivarte? Savivartė varto smėlį, o savivertė tai ką Jonas apie save gerai galvoja. Ai ką čia su jumi neišsilavinusiais kalbėtis.
Jonas apsisuko ir išėjo. Suokalbio sąrašuose jo nebuvo. Kaip koks Kybartų kolonijos nusikaltėlis Tomas A. Rudokas tik per langelį galės gauti savo suokalbiškąją degtinę. Viduje jo neaptarnaus.
O ir kam tada rašyti, jei negali išgerti Suokalbyje? Pinigų už rašymą nėr, garbės nėr, kas tam rašytojavime belikę? Vedinas tokiomis mintimis Jonas išėjo į gatvės tamsą. Tamsoje it charonai stovėjo policininkai.
- Beresnevičiaus laukiate, niekšai?! - dar spėjo riktelti nuo degtinės nepakankumo organizme ir viso gyvenimo tragizmo susinervinęs Jonas prieš nutrūkstant filmui.
Kas atjungė Jono filmą: policininkai ar degtinė?Kur nuplukdys charonai Jono sielą? Kaip paprastai baigiasi neatsargūs pokalbiai su angelais sargais?Ką šveis velniop Jonas: rašytojavimą ar degtinę? Nedrįstu net spėlioti. Laukite kitos serijos. Jei sulauksite...

2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Apsakymas apie rašytoją Joną VI dalis

Ai, ar čia gyvenimas, susinervijo rašytojas Jonas, nes nei vienos redaktorės juodomis kojinėmis jam nebeliko, ir išėjo per elegantiškai rudenėjančius Vilniaus parkus į gėjus.


Gyvenimas ūmai pražydo naujomis varsomis. Jonas iškart gavo kultūringą darbą kovoti su tamsuoliais. Kovojo kompiuteriu, dukart per mėnesį gaudavo labai stabilius ir labai antikrizinius pinigus, atsirado begalė švarių ir inteligentiškų draugų, reikėjo tik tvarkingai rašyti tekstus ir ataskaitas, moksliškai pasipiktinti urvinių pupulių(ir ypač Gražulio) kliedesiais internete. Puikus darbas rašytojui. Teko tik pasimokyti naujos eurostandartų kalbos ir gyvenimas susitvarkė.

Bet kotais praeinant pro filologijos berželį užgeldavo Jonui širdį. Tiek svajota, tiek kentėta. Nors pasitaisęs kelnes Jonas pagalvojo kenčiu ir dabar. Bet tai tik fizinis skausmas ir tik vienoje vietoje. Svarbu susitvarkė dvasinis gyvenimas ir priartėjau link Europos. Kas man tos Leokadijos ir redaktorės, tegu udavai visokie su jomis tąsosi.Taip niekada gyvenime ir nesuvokiau gerai tų keistuoliškų padarų su sijonais. Ašaros tik ir dejonės. Mumi - gėjams - yra svarbesnių dalykų. Europa ir pažanga.

Ar Jonas ir liks seksualine mažuma, ar prie jaunystės idealų ir berželio sugrąžins likimas, apie tai sužinosite kitoje serijoje. Gal....

2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

Apsakymas apie rašytoją Joną - V dalis

IV dalis
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/02/apsakymas-apie-rasytoja-jona-iv-dalis.html
V dalis
Rašytojas Jonas nutarė susirasti kokią redaktorę juodomis kojinėmis ir tokiu vyrišku būdu apraminti pairusius nervus po visų aukščiau aprašytų nuotykių po filologijos berželiu. Po kelių dienų lakstymo kultūringose įstaigose Jonas atsitokėjo: visos juodakojinės redaktorės seniai tapo rašytojomis bei į tokius jonus nelabai jau teikiasi ir akį užmesti. Per prastas – jokios ES paramos negauna, projekto nevykdo.
Jonas skaudžiai prisiminė senuosius laikus. Rašytojai gėrė degtinę kaip arkliai vandenį ir juodakojinės net nebandė artėti prie tokio arkliško amato(gerti, gerti, gerti ir tada parašyti), o tik pagarbiai glausdavo pavargusio rašytojo(jei jis tik teikdavosi užsukti kada) galvą ant ašaromis nulaistytos vienišos moteriškės pagalvės...
Jonas jau nebesuprato kur ritasi pasaulis. Nebeliko jam jokio rimto vyriško užsiėmimo.
Kur nusiris pasaulis, kur priglaus galvą Jonas ir ar bus atstatytas Jono panaikintas Vilnius sužinosite kitoje serijoje.
Galbūt....

2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Rašytojo Jono priešistorė. 1,2,3 apsakymai

Apsakymas “Apsakymas - 1”
.....jie už tai net ir babkių negauna. Ir dar vargsta rašydami, pavyzdžiui pameta personažus. Personažai mušasi, verkia ir rėkia baisiu balsu. Vidurnaktį. O dar rašytojui reikia gerti ir filosofuoti. Užfiksuoti detales. Dar mokėti kalbą. Jei esi lietuvis – rašytojas, tai lietuvių kalbą su visomis nosinėmis ir kabliukais, oi, kableliais.
Toks rašytojas Jonas gerdamas sugalvojo apsakymą apie vienarankį banditą , Juozą, Juozo žmoną Leokadiją „Geltoną“, rusus, Vilniaus Universitetą ir Udavus. Rytą Jonas neapsidžiaugė. Pakirdo nuo „Geltonos“ klaikaus klyksmo. Visą naktį nuo pat personažų sugalvojimo momento Udavai neturėjo siužeto ir patys nusprendė veikti, bo Jono palėpėje buvo šalta ir reikėjo ką nors veikti. Jono lovoje Juozas miegojo kaip užmuštas, nes nenorėjo nieko daugiau įsileisti į šiltą abiejų lovą. Tada Udavai sugalvojo paimti jėga „Geltoną“. „Geltona“ buvo nešpėtna, net galima primerkus vieną akį sakyti beveik graži ir sušilti galima. Bet jai skaudėjo, nes Udavų buvo daug ir jie buvo grubūs. Ir jos vyras knarkė lovoje, kol ją ėmė - kaip koks ne vyras. Jonas atidavė užėjusiam pasižiūrėti siužeto posūkių vienarankiam banditui paskutinius dešimt litų , kad kaip autoritetas visus išvestų į Vilniaus Universiteto rajoną ir ten visus paklaidintų . Taip baigėsi pirmas Jono apsakymas „ Apsakymas – 1“. Ar rašys dar Jonas apsakymą „Apsakymas- 2“? Apie tai sužinosite kitoje serijoje....rusai tai nepaklaidinti ....

Apsakymas - 2
Viena bėda - ne bėda. Realybėje atsirado toks Jonas Jonaitis kuris pareikalavo iš visų kas neteisėtai vartojo jo vardą ir pavardę 50000 litų. Rašytojas Jonas išgirdęs tokią žinią net pritūpė. Nei kaip atrodo 50000 litų, nei ką su jais daryti - rašytojo fantazija impotentiškai atsisakė pavaizduoti. Rusai,kurie nepradingo, klastingai pasiūlė pasivadinti Ivanu. Nes Ivanų daug,o ir Rusija didelė - padės. Jonas atmetė Cvirkos ir Salomėjos kelią. Ir net pasijautė žmogumi. Susigraudinęs grįžo į savo jaunystės idealų vietą Vilniaus Universitetą. Ten sutiko Leokadiją , kurį higieniškai apsiplovinėjo Sarbievijaus kiemo fontane po Udavų. Didingame polėkyje - aš tave pagimdžiau, aš tave ir vesiu - pasiūlė tekėti už jo Leokadijai. Leokadija verkdama ir laužydama rankas atsakė, kad ji personažas, o rašytojas yra gyvas vyras iš vyno bei kraujo ir kad jie niekada nesusitiks šioje gyvenimo šventėje . Jie abu visą naktį pravaikščiojo po Senamiestį susikabinę rankomis. Jonas pažadėjo sugrįžti , kada nors.... Ar Jonas liks Jonu, ar Udavai irgi reketuos rašytoją...apietaisužinositekitojeserijoje...

Apsakymas 3
Udavus pagavo ir pasodino. Dar ne visus, bet Bombilą su broliu tai jau tiksliai. Jonas pamintijo, kad irgi buvo nepatenkintas Udavais, aprašė juos kaip neigiamus personažus - prievartautojus bei Kremliaus agentus. Kažkaip net krūtinė išsipūtė bei pečiai išsitiesino - galinga meninio žodžio jėga! Dvasiniame pakylėjime ir naktyje Jonas kiek atpalaidavo savo dvasinės jaunystės rajone šlapimo pūslę ir teko deklamuoti itališkai Torkvato Tasso, kad pridengtų nebūdingus jo vidinei nuostatai nesišlapinti viešai garsus. Laiminga Prezidentūros apsauga stvėrė Joną abiem galingomis rankomis. Jų kolekcijoje italo dar nebuvo. Jonas asociatyviai pagalvojo, kad rankos jų stiprios it valtininko Charono.
Ar Joną išgelbės Italijos ambasadorius, ar meninio žodžio jėga išliks ir rytą, sužinosite apsakyme 4.

2009 m. vasario 24 d., antradienis

Apsakymai apie rašytoją Joną. IV apsakymas

Apsakymas 4
...kai stiprios prezidentūros apsauginių rankos nunešė sugriebusios už baltųjų rašytojo Jono rankelių patį Joną - jis suprato. Laikas. Štai ir atėjo laikas kažką gyvenime nuveikti. Jei kuriu, tai galiu ir naikinti. Mano žodis yra mano kardas. Pagriebė nuo apsauginio stalo rašiklį ir panaikino prezidentūrą, tada Vilnių, seimą ir Valinską, ir Kosciuškos 8, ten buvo blaivykla ir tik tokį policijos adresą žinojo rašytojas. Būtų sunaikinęs ir kitus adresus, bet ne visus žinojo.Vilnius ištuštėjo. Išliko Suokalbis, viena kita gražesnė redaktorė su juodomis kojinėmis, Kalvarijų turgus ir Stotis. Jonas apsižvalgė ir nuleido galvą...
Ar pavyks Valinskui tapti prezidentu, ar Jonas viską sugrąžins kaip buvo, ką darys redaktorės su juodomis kojinėmis, apie tai sužinosite kitoje dalyje.
Gal...