2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Dvi Agatos ir dar Kristi



Balkanų moteris ir vyresnioji vakar netilpo savo kailyje. Jos dviese išsprendė detektyvą, turtas už maždaug 10000 litų grąžintas teisėtam savininkui, visi gyvi, nusikaltėlis gėdingai pasislėpė, jos abi Agatos ir dar Kristi, garsus Lietuvos dailininkas joms dovanos brangų paveikslą.

Detektyvų skaitymas vakarais yra žalingas moterų organizmui. Jos taip jausmingai įsijaučia į detektyvus, kad nesupranta jog tai grožinė literatūra ir gyvenime taip nebūna. Moterys tik romanuose kaunasi su blogiu. O   maniškėms moterims taip būna.



Tame keistame knygyne, kur nemoka algos už intelektualams malonų darbą, vyresnei kylo kažkoks įtarimas dėl paveikslų autorystės. Ji nufotografavo parduodamus paveikslus. Jai jie pasirodė panašūs į vieno garsaus dailininko, kuris tapo pavirtusias kiek figūras. Anksčiau tapė po vieną figūrą į paveikslą, dabar pasiekęs meistrystės aukštumas jau tapo po daugiau, bet vėlgi pavirtusias kiek.

O mes bičiuliaujamės su tuo dailininku. Ir net esu kiek pagėręs pradėjęs vieną jo paveikslą - valtį Merkyje. Bet meistro ranka dabaigė ir visai gerai buvo.



Taigi persiuntėme foto su paveikslu meistrui. To paveikslo kurio autorystė kiek įtartina. Tas patvirtino, tai mano studentavimo laikų darbas.

Ir po pauzės, o kur matėte šį paveikslą, jis gi vogtas...Balkanų moteris greitai suorganizavo tylų visų paveikslų patikrinimą knygyne. Visi penki buvo vogti. Toliau pagal komiso kvitukus buvo nustatyta greitai vagies tapatybė. Pasirodo gretimo dailininko darbovietei ofiso savininkės vyras. Svetimo turto užgrobėjui buvo atleista. Paveikslai greituoju būdu grąžinti savininkui be didesnio triukšmo. Toks dviejų moteriškių padarytas darbas.



Bet labiausiai šioje detektyvinėje istorijoje nukentėjau aš. Abi Agatos ir dar Kristi vaikšto po namus įsisprendę rankas į šonus, visiems pasakoja apie savo detektyvinius gebėjimus ir atidžiai stebi mane. Jos nori dar. O kas daugiau namie panašus į perspektyvų nusikaltėlį. Tik aš su būdingais Lombrozo gumbais kaukolėje bei kitais neabejotinais polinkio nusikalsti požymiais...

Moralas: neduokite moterims detektyvų, tegu skaito meilės romanus

2012 m. kovo 27 d., antradienis

Sportiškas ir asportiškas



1. Kas yra gražus žmogus? To žmogaus išorė mums praneša kad tai sveikas ir stiprus žmogus. Tinka gyvenimui, tinka meilei. Sportas padeda mums formuoti tinkamą išvaizdą meilei ir gyvenimui. Asportiška atitinkamai savo kriaušės (nors sakykime tiesiai daužymui tinkamos bokso kriaušės ) ar vėjo laužiamo bambuko figūra liudyja apie netinkamumą džiaugtis gyvenimo džiaugsmais. Ar net rimtus sveikatos sutrikimus, kurie pavojingai veikia santuoką ar gyvenimo trukmę.

2. Sportiškas žmogus atpalaiduoja savo psichiką nuo įtampų. Tokiu būdu palaiko ir psichinę sveikatą. Asportiškas gi aktyvuoja visų įtampų kaupimą savyje, taip bet kada galėdamas pavirsti į plyšinėjantį Maximos maišelį, iš kurio krenta antikrizinis batonas, alus po 1,19 ir pigūs Optimos produktai.

3. Sportiškas žmogus geba būti tarp žmonių, jam nesvetima komandinė bendro darbo atmosfera. Asportiškas gi linkęs vienas slapčia kurpti savo planus, gerai jei tai tik biznio planelis ištraukti paskutinį dolerį iš Afrikos negro, o jei koks čikatiliškas planas...kas žino tą vienišą nelaimėlį kuris dieną naktį tūno savo pusrūsyje už musių nutupėto langelio.

4. Negebėjimas priklausyti sporto šakai, komandai, suponuoja atitinkamai ir negebėjimą priklausyti savo tautai, rasei arba kultūrai. Lieka toks nepritapęs tolerastiškas individas, kuris reikalauja sau kokių nors ypatingų lengvatų dėl chroniškos ligos ar dar kokios negalios/nukrypimo..

5. Nepatyręs judėjimo džiaugsmo ir nežino kas tai yra. Jis bando menkomis savo kūnėlio galiomis tą įsivaizduoti, bet jis nežino elementariai apie ką kalbama. Įtempia smegenėles, bet ir jos nieko nežino. Juolab keistas tokio menkaverčio žmonijos egzemplioriaus bandymas skleisti pamokymus apie sportą. Nežinai - pratylėk, protingiau atrodysi. Štai neišmanau apie Zanzibaro džiazą, tai ir nešneku. Taip neatrodau kvailas. Jei kalbėčiau tada atrodyčiau visišku ablavūchu.

2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

Vyriškas protas ir kavos puodukas



Savaitgalį pirmą puoduką kavos padarau abiem aš. Po to jau kiekvienas antrą trečią darosi pats arba vagia vienas iš kito visą puoduką aba nusiurbimo būdu tik dalį kavos.Taigi  mūsų šeimoje reikia akylai saugoti savo kavą.

Šį šeštadienį pasidaręs antrą kavos puoduką jau bandžiau susikomplektuoti kojines ir kitus rūbus. O kadangi savaitgalis tai ir apuostymo būdu kartu prafiltruoti dalį savo rūbų į skalbiankę. Tagi rengtis ir saugoti savo kavą buvo kiek keblu. Ir štai aš jau buvau apsirengęs, bet be kavos. Balkanų moteris ironiškai stebėjo mano veiksmus. Ir aš išdidžiai dar papildomai nutariau ją paauklėti:

-Štai, žiūrėk, va kitas bėgtų, rėktų ir ieškotų isteriškai po visas pakampes savo kavos puoduko. O aš, kaip tikro vyriško ir logiško mąstymo šalininkas, ramiai atsisėsiu ir išmąstysiu kur jį palikau, po to nueisiu ir pasiimsiu.

Periferiniu regėjimu  mačiau, kad ji sėdi labai išsišiepusi, bet tai nepakenkė mano minčių koncentracijai kol sugalvojau kur palikau. Tamsiame kambaryje, kur ieškojau kojinės su L raide porą su raide R. Balkanų moteris man specialiai nupirko kojines su left and right žymomis, tai žymiai palengvino man tų kojinių suporinamumą ir žymiai pagreitino rytinį rengimąsi.

Taigi, apgalvojau ir pasakiau, atidarydamas duris į juodą kambarį;

- Mano kava turi būti ant trečios lentynos, po kojinių dėžute.

Mano moteris sekė iš paskos ir šypsojosi. Kavos ten nebuvo, pasilenkiau nebuvo ir antros ir ant pirmos lentynos, ir net ant grindų, niekur. Periferiniu matymu vėl pamačiau ironišką šypseną. Mintys kiek susijaukė, bet vėl bandžiau koncentruotis, vyriškas protas privalo nepasiduoti emocijoms ir surasti kur ta prakeikta kava.

Balkanų moteris vėliau sakė va šitoje vietoje ji jau neišlaikė ir pradėjo prunkšti balsu. Nes jau labai rimtai buvo suraukta mano kakta.

Niekinga moterų giminės atstovė visą tą laiką stovėjo su mano kavos puoduku šalia, tik aš bedemonstruodamas vyriško proto jėgą neturėjau laiko pažiūrėti ką ji turi rankose. Niekinga, kito žodžio ir neparinksi.

Bet mano galva tai tik įrodo beviltiškus anos giminės bandymus pažeminti mūsų vyriško proto galią. Tik tokiais niekingais veiksmukais...

Kindersiurprizas

Kas augina vaikus žino kindersiurprizus. Šokoladinis kiaušinis su žaisliuku viduje. Šį kartą mums su maže kliuvo dailus žaislinis elnias su ragais. Ragai laikėsi silpnai. Ir prie pat namų mažė pametė savo elnio ragus. Verkė.
Atsirakinau  duris į butą ir vis dar garsiai šaukiau:
-Tai kur ragai, eik susirask. Ieškok ragus.
Taikiau mažei, kad pati pasirūpintų savo žaislais.
Staiga atbėgo iš tolimojo kambario  susijaudinusi Balkanų moteris:
- Tu visai neturi ragų. Kodėl šauki?

2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Neatsargumas



Tik norėdamas pamokyti jaunimą papasakosiu šią istoriją apie savo neatsargumą. Atrodau šioje istorijoje ne toks šaunus kaip kituose memuaruose. Bet geri memuarai kur aš šaunus baigėsi. Teks pasakoti visokius.

Bebyrant CCCP ir DDR (socialistinė Vokietija) užsimezgė Bucharoje tokie draugiški santykiai su vokiečių jaunimu. Laikas nuo laiko nuo manęs kažkas važiuodavo į Vokietiją, iš jų pusės irgi kažkas atvažiuodavo, bet rečiau.

Kartą vasarą prisistatė du tokie keisti negražūs vokietukai. Storas labai liūdnas, plonesnis kiek gyvesnis. Būsimi liuteronų pastoriai duetu bei su gitara dainavo liūdnas žydų geto dainas ir dar kažkokias Viktoro Charos protestines. Dainos tiko man visai prie vyno. Tupėjome kaip visi sovietai virtuvėje, pliurpėme apie keliones kiek užteko bendravimui rusų kalbos.

Kaip tik buvome suplanavę baidarių žygį iš Naručio ežero per Baltarusijos pelkes iki Neries ir dar kiek norėsis, bet maždaug iki Smūrgainių. Prigriebėme ir juos. Baltarusių pelkėse vokiečiai pravertė. Vietiniai gyventojai kiek pašiurpdavo kai iš pelkių sąžalyno išlėkdavo it tankas baidarės ekipažas rėkdamas ja, marš, rechts, links ir forverts. Lietuviškoji ekipažų dalis specialiai tylėdavo ir leisdavo vokiečius į priekį prieš gyvenvietes. Sustingę vietiniai ilgai dar žvilgsniais lydėdavo mūsų baidares, po to matyt iškart bėgdavo skambinti ten kur reikia.

Vokietukai buvo FKK šalininkai, bet mano pirmoji žmona ne, tai jie mane vesdavosi maudytis tolėliau, rengdavausi ir aš su jais nuogas ir toks lėkdavau į vandenį. Nebuvau dar nudizmo šalininkas, bet atsilikti nuo Europos jau buvo nelygis. Vokietukai vis mane pagirdavo, mat tada dar nebuvau storas. Ir mes tryse nuogi linksmai maudydavomes.

Žygis baigėsi, jie išvažiavo.

Po to mane pasiekė informacija, kuri turėjo būti perduota man prieš būsimų pastorių atvažiavimą. Šaltiniai Vokietijoje sakė enšuldigen, bet negalėjo išsisukti.

Būsimi pastoriai atrodo dirba slaptai policijai ir yra homoseksualistai.

Blet.

Užpakalis net atšalo nuo tokios žinios.

Nuogas laksčiau maudytis Baltarusijos pelkėse su dviem homoseksualiais Štazi bendradarbiais.Gal. Bet ačiū Dievui, socializmas jau trūkčiojo kojytėmis, slapti darbuotojai nebedirbo rimtai, nesikėsino į mane ir apskritai visokeriopai liūdėjo. Jautė kad jų socialistinis kelias veda jau nebe ten.

O man buvo gera pamoka. Nuo tol nuogas rengiuosi maudytis tik jei yra tokia pat nuoga moteriškė.

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis

Interneto šmaikštuoliams: vietoj Peru - Belgija

Kiekvienas save gerbiantis interneto šmaikštuolis jau yra ką nors pasiuntęs į Peru miestą Nahui.
Ponai, jau nuobodu ir prėska.
Siūlau naują kryptį. Senovinis  Belgijos miestas Huy ant upės Hoyoux krantų.
Ten netoliese ir Belgijos atominė elektrinė.
Jei kaip visada galvojate, kad meluoju tai Wikipedia apie abu:
http://en.wikipedia.org/wiki/Huy

Iš sovietikos: radijas



Daugeliui atrodo keistas vyresnių žmonių pripratimas prie radijo. O tai irgi juk dėl sovietinių laikų. Radijas  buvo vienintelis langas pro geležinę uždangą.

Visuose padoriuose namuose stovėjo rimti dideli radijo imtuvai su trumposiomis bangomis. Ir ant valdymo pulto svajingai buvo prirašyti rusiškomis raidėmis viso pasaulio miestų pavadinimai. Kasablanka, Paryžius, Bernas... Tik trumposiomis bangomis buvo galima pagauti kalbant iš Vakarų rusiškai ar lietuviškai Laisvojo pasaulio balsus.

Pamenu loterijoje išlošiau mažą radijo imtuvėlį Selga ir kaip keikiausi kai išaiškėjo, kad prakeiktasis neturi trumpųjų bangų. Taigi tik sovietiniai radijo pasakojimai apie užsėtus procentus ir vis didėjantį derlių. Liko vėl tik tėvo okupuotas radijas. Tėvai taip mane ir migdydavo sergantį, paleidžia sovietinį Majak ir man greit akys užsimerkia.

Taigi lietuviškai kalbėjo Vatikano radijas ir Amerikos balsas, iki šiol maloniai pamenu nežmoniškus tų radijo diktorių akcentus(kalba Amerikos balsas iš Vašingtono), rusiškai – visas pasaulis, BBC buvo Number1, nes nuo žinių jos dvelkė kažkokiu aristokratišku objektyvumu(tada dar Užkalnis ten nedirbo), po to jau agresyvesnis Amerikos balsas, o jau po to egzotikos kaip Tiranos radijas, Pekinas, Nemeckaja Volna, net Paryžius pasakodavo rusiškai. Gaudavai ne tik žinių, buvo skaitomos knygos, grojama muzika.
 Roko muzika ėjo iš Liuksemburgo radijo. Tiesa, iki šiol nežinau ar tikrai tai buvo Liuksemburgo radijas ar tik taip vadinosi.

Laikas nuo laiko sovietai bandydavo aptildyti garso efektais tas Vakarų radijo stotis. Kartais jiems tas pavykdavo . Bet patyrę radijo klausovai surasdavo neglušinamas stotis, arba kraipydavo antenas arba galų gale klausydavo su baisiu traškesiu. Tėvas ko gero dėl to klausą ir prarado, gal dar staklių ūžimas kiek prisidėjo.

Esu sovietų laikais net matęs Palangoje vasarą kažkokį ruselį garsiai parke pasileidusį Amerikos balsą, bet lietuviai apdairiai praeidavo pro jį, manė – provokatorius.

Taigi, radijas buvo tobulas ideologinis instrumentas. Televizija buvo š, tik Pietų Lietuvoje buvo matoma Lenkijos programa, kuri buvo kitokia nei sovietų ir Taline buvo matoma Suomijos TV.

2012 m. kovo 20 d., antradienis

Palia, Dalka ir Andriucha



Kaip ir kiekviename padoriame Lietuvos kaime Turniškėse buvo alkoholiu prekiaujanti parduotuvė. Jos vedėja Dalka sprendė kam duoti Marceliukės vyno bonką skolon, o kas po pašalpos gavimo privalo atsiskaityti už visus Varpų aido butelius paimtus iki tol skolon.

Praeitą savaitę Dalka žvelgė neramiai pro parduotuvuės langus, nes kaime visi vyrai vaikščiojo išskėstomis rankomis ir būriavosi pakampėmis tartis. Ypač kietai atrodė Palia, Čepalios draugas.

Jis visiems sakė:

- - Nū, niekaa man nieko nepadarys. Pats atkalsiu ką norėsiu. Ir Andriuchos nebijau.

Ir nusispjovė kaip bachūras pro tarpdantį.

Dalka jam dar davė vyno skolon, bet atsargiai persiklaususi Čepalios. Andriuchai vyno išvis nebedavė, nes tas visai atsimušė nuo rankų, sakė klausys tk Vyckos iš Bazės. Vycką matydavo Dalka retai, bet kiek prisibijojo, nes jis buvo iš Bazės. Pati Dalka kažkada ten dirbo, tai žinojo – Bazė turi visko.

Kai Palia ir Čepalia visai abnaglelino ir pradėjo vaikščioti šalia jos parduotuvės su štakietais, Andriucha visiems aiškino Palia esąs gaidys ir joks bachūras. Dalka nusprendė vsio. Basta.Taip besiaiškindami santykius išmals ir parduotuvei langus. Išsikvietė abi chebras ir pasakė Andriuchai:

- Vedatės Palią už kampo ir ten vieną kartą išsiaiškinate.

Palia pastėro, bet nebebuvo kas daryti-pats prisigyrė, kad nieko nebijo. Ten jį ir atkalė visa Andriuchos chebra. Raska net kojomis spardė. Pažemino taip visą Čepalios chebrą visiškai.

Po to Dalka liepė visiems paduoti vienas kitam ranką ir išdalino dėžę Marceliukės vyno po pigiai. Abi chebros kartu sugėrė, paspaudė rankas, bet Palios akis iš po gausių mėlynių žibėjo piktai. Oi, dar bus visko, pagalvojo parduotuvės vedėja. Neramūs laikai atėjo...Šūdą jie susitaikys...





2012 m. kovo 19 d., pirmadienis

Iš sovietikos: Suomija 1972 metais

Vakar  vienas žmogus papasakojo įspūdžius kaip pamatė Suomiją(tai yra realų pirmą kapitalizmą ) gūdžiais 1972 metais. Iki šiol prisimena pirmo pasimatymo su kapitalizmu datą.
Išskyrė tris dalykus, kurie tada pribloškė.
Pirmas, automobilių gausa gatvėse. Pilnos gatvės ir važiuojančių, ir nėra kur parkuoti dėl jų gausos. Antras, automobiliai važinėjo įjungtomis šviesomis ir dieną.  Trečiasis dalykėlis, kai žiūrėjo iš viešbučio lango ką perka priešais esančiame supermarkete žmonės,  pribloškė kad turtingai atrodantis suomis pirko tik du bananus ir vieną apelsiną. Jis pirko tik tai dienai. Suomis mistiškai tikėjo bananus ir apelsinus rasiantis  supermarkete dar mažiausiai šimtą metų.
Ketvirtas visiškai dabaigęs dalykas. Suomiai muitininkai  išvažiuojant grąžino visus degtinės butelius, kurie buvo atimti įvažiuojant į Suomiją. Visas autobusas sustojęs šalikelėje jau CCCP išgėrė tą degtinę kartu. Degtinę buvo jau palaidoję, grąžintos degtinės  buvo daug ir todėl išėjo gera šventė.

2012 m. kovo 16 d., penktadienis

Zuokai, tau kapiec

Balkanų moteris gavo abiejų mūsų butų šildymo vasario mėnesio sąskaitas. Ilgai negalėjo prašnekėti. po to pasakė:
- Tu vyras ar ne vyras, padaryk ką nors tam Zuokui.
Ką gi,  Zuokai, ruoškis...

Ačiū Dievui ir Lukašenkos administracijai

Belarusams nebereikia savo istorijoje LDK ir visokių ten Radvilų su visokiais Sapiegomis. Ačiū Dievui ir Lukašenkos administracijai. Liks tik mums LDK ir Vilnius.
Citata:
„Atrodytų, kad bandymai išvesti gudų tapatybę iš taip vadinamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tai bandymai, kurie lieka tikrosios mūsų dvasinio tvirtėjimo ir vystymosi raidos nuošalyje“, – pareiškė IAC prie Prezidento administracijos atstovas.

iš čia:

http://etnosfera.blogspot.com/2012/03/lukasenkos-mokslinio-centro-darbuotojas.html

2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

Paskutinis žeminimas


Regbyje penki taškai pelnomi prispaudus kamuolį pire žemės įskaitiniame plote už vartų. Kas padaro tokį žeminimą jaučia didelę euforiją, komandos draugai plekšnoja jam per petį, bėga žeminimo autorius visokeriopai laimingas. Tai totalus vyriškas džiaugsmas.

Kadangi visada turėjau daug antsvorio ir nepakankamai greičio, tai žeminimus atlikdavau labai labai retai. Mano darbas maltis po grumtynes. Paskutinį žeminimą padariau Madeiroje per regbio veteranų festivalį prieš keturis metus po Balkanų moters žinutės telefonu.

Prieš mačą su portugalais vaikščiojau piktas, susibariau su organizatoriais, kad mus nuvarė žaisti ant dirbtinės dangos aikštelės, kas garantuotai reiškė rimtas žaizdas nukritus. Komandos kolegos irgi zyzė, kad nemoku pakovot už komandos interesus. Rusai ta va ant tikros švelnios žolytės žais.Vienžo, kaip visada, viskas lietuviams blogai. Lakstytų po rojaus kampelį Madeirą sau laimingi, bet ne, zyzalui vietos ir ten randa.

Na bet vargais negalais pasiruošėme žaisti. Ūmai spygtelėjo telefonas. Kažkas svarbaus gal? Perskaičiau žinutę nuo Balkanų moters.

Tada išvariau į aikštę, gavau pliūpsnį energijos, bėgau, griebiau, koviausi. Kol galų gale išlaukiau savo momento ir likus 20 metrų iki žeminimo ploto gavau kamuolį.

Pakeliui buvo tik vienas žalias portugalas, bum, neprinokęs, nukrito. Iš kažkur dar išbėgo anksčiau nepastebėtas dar vienas žaliasis portugalas, reiškia vėl neprinokęs, bum, nukrito, vos radau žeminimo ploto linijas nuo to trankymosi ir nugriuvau su kamuoliu. Penki taškai. Žeminimas.

Komandos draugai nesuprato kas su manimi atsitiko, bet išsižioję sveikino. Ir dar vienas kito perklausė kas nematė, tikrai Stebėtojas pats įnešė?

Aha, aš, juk gavau žinutę iš Balkanų moters, mintyse vis dar šėlau iš džiaugsmo.

Tai tokia paskutinio žeminimo istorija. Tiesa, apie žinutę. Žinutė buvo trumpa, tik trys žodžiai: mes turėsime vaiką.

Gūglis - žudikas


Atrodo  kas man Hekuba ir kas aš Hekubai, bet žinia kad palūžo Britų enciklopedijos spausdinamasis leidimas  kažkaip pristabdė mane.
Vienas iš Britų imperijos simbolių, pasaulio žinių bazė, leista nuo 1768 metų nepertraukiamai, vien 1990  metais parduota  spausdintų 120000 enciklopedijos komplektų . Ir štai šiandien niekam nebereikalinga.
Wikipedia ir Gūglis - žudikai, dar kada pasigailėsime visi šito niekingo jų darbo...

http://www.foxnews.com/us/2012/03/14/encyclopaedia-britannica-to-end-print-editions/

2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Skambutis


Vieną paskutinių ekskursijos po Belgijos geležinkelius dieną mes su vyresne jau smaksojome prie staliuko ir liūdnai gurkšnojome kriką(toks belgiškas vyšnių alus, nesveikai užsikabinome). Trečioji mūsų ekskursijos dalis - mažė – nemažindama apsukų lakstė po citadelę ir kabojo visur kur kaboti negalima ir kišo rankas pažindintis su visais kurie panašūs nors iš tolo į vaikus ar šiaip gerus žmones. Mes jau tik sėdėjome ir mojavome rankomis, kad visi žinotų kad šitas gyvsidabris yra mūsų, bijoti jo beveik nereikia ir viskas under control.

Tuo laiku suskambo mano mobilus, kurių velnių, juk visi žino - man atostogos, bet pakėliau ragelį. Oficiali moteriškė išvardino mano vardą pavardę, gimimo metus, adresą. Oho, pagalvojau, labai panašu į mokesčių inspekciją. Na bet aš Belgijoje, nieko jūs man greitai neprikirpsite.

Bet po to prisistatė – genetikos centras. Atsipalaidavau.

Po to prakalbo ne taip oficialiai, paklausė kaip jums pasisekė. Na pagalvojau, vaikštau sau po Belgiją, gal ne taip jau ir blogai, aišku Madeiroje būtų smagiau, sakau – ačiū, nieko.

Po to genetikė mykdama jau išspaudė mintį ko ji iš tikrųjų skambina. Ar pavyko kas nors jums su vaiku?

Aaaaaa, dabar prisiminiau, vyresnio amžiaus tėvai, mano spermogramos, ar dar tinkamas būti tėvu, teigiamas atsakymas prieškambaryje su sekretore bei dešimt moterų laukiančių tyrimų, ir ta lepteli garsiai rezultatus, visos moterys atsisuka ir plėšriai žiūri, šitas – gali, mano tylus išėjimas iš medicininių patalpų su žvilgsniais- peiliais nugaroje ir žemiau, trys mėnesiai be alkoholio lašo.

Genetikė dar kartą pakartojo, tai kaip jums pavyko, bet aiškiai jau laukė dėl ilgokos  mano pauzės liūdno atsakymo arba ašarų. Aš taip ir atsakiau:

- Blogai, visiška tragedija, vaikas absoliučiai judrus ir aš nespėju paskui ją niekur. Mama verkdama išsiprašė dešimt dienų atostogų, leido išvažiuoti mums su visais šeimos biudžeto pinigais bet kur, sesuo kuriai dvidešimt irgi nespėja, dabar jus dominantis produktas kabo ant XIX a. patrankos vamzdžio galo ir ko gero tuoj nukris, jei praeinantys pensininkai nepagaus. Jie jau sustojo ir laukia kol produktas sunoks.

Genetikė tik po didesnės pauzės suprato tekstą ir atsakė:

- Blo-gai. Taip ir užrašysime blogai, tėvai nespėja, produktas hiperaktyvus.





.

2012 m. kovo 8 d., ketvirtadienis

Geras darbas

Vyresnioji pradėjo darbinę karjerą ir taip pavydėtinai sėkmingai. Aš visą gyvenimą dirbčiau ir neraudočiau. Vadybininkė antikvariatinių knygų knygyne. Darbas kultūringas iki  kraštutinumo, pažino visas Vilniaus leidyklas, žino realias knygų kainas ir sakė niekada nepirk knygų tėvai dabar knygyne, aš gausiu normalia kaina, darbe klientai tokie kaip Staškevičius iš VP Market arba Rolandas Kazlas jai paskaito rusiškų knygų tekstus, nes manoji ir rusų nelabai..., net Marijonas Mikutavičius praeina po langais, tik parazitas praeina, neužeina į knygyną niekada. O taip vaizduoja intelektualą.
Taigi nėr geresnio darbo jaunai merginai pradėti darbinę karjerą. Ir štai vakar...sako:
- Vsio, nebegaliu, išeinu...
Pasirodo darbas toks geras, toks geras, kad savininkė nutarė nebemokėti algos. Intelektualus žmogus turi jausti kaifą nuo tokio darbo ir algos sumokėjimas už 4 pradelstus mėnesius - smulkmena neverta garbingo intelektualaus  žmogaus vardo.

2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

Maži, pikti ir liesi moka didesnes baudas



Ant namo laiptinės sienos iki remonto savo požiūrį į gyvenimą išsakė kas netingėjo. Įtariau kad tai daugiausia juridiškai nepakaltinami elementai, kuriem nėra 16 metų. Kentėjau tylomis kaip ir visi namo gyventojai.

Bet kartą grįžau namo, tiesa kiek išgėręs – kas manęs savaime suprantama nepuošia, ir radau kelis aktyvius paišytojus ir rašytojus ant sienų. Subaubiau ir puoliau juos susirinkti bei priduoti kam nors. Tėvams arba policijai. Rašytojų sklaida po kiemą ir kitur į visus 360 laipsnių buvo greita, bet vieną pagavau kieme už kokio šimtmetrio. Šiek tiek pakračiau jaunuolį bandydamas išsiaiškinti kas dar paišė rašė ir kelis kartus primygtinai pasidomėjau ar jis numato dar tęsti sienos prie mano buto marginimo darbus.

Iš akių ir garsų supratau - kelias savaites nė nebandys pažvelgti mano laiptinės pusėn.

Po valandos į mano buto duris paskambino policija ir mane išsivežė į skyrių. Bet policijoje irgi žmonės. Administracinę baudą gavau minimalią iš gan plataus baudos spektro. Policija labai atsižvelgė į mano argumentą:

- Nemušiau aš jo, tik pakračiau pakėlęs. Pažiūrėkite į mane. Jei būčiau mušęs ar tik tokie sveikatos sutrikdymai būtų?

Moralas: liesas, mažas ir piktas žmogutis būtų gavęs 200 litų baudą, o aš gavau – tik 100 litų baudą. Antsvoris ir gebėjimas pasirinkti tinkamą argumentą padeda.

2012 m. kovo 6 d., antradienis

Vargšai žmonės praranda per dieną šimtus milijonų dolerių

Štai Bloomberg pradėjo kasdien skelbti miljardierių turto pokyčius. Kai pažiūrėjau - plaukai piestu atsistojo, kai kurie per dieną praranda po 500 milijonų dolerių. Kokia  geležinė jų nervų sistema, aš tik pateriojęs  milijoną (litų net ne dolerių) kaipmat gaučiau infarktą...

Kasdienis reitingas:
http://topics.bloomberg.com/bloomberg-billionaires-index/

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

40 vyrų susikabinusių rankomis

Savaitgalį Kaune buvo įdomus reginukas. Per aikštę ėjo 40 jaunuolių susikabinusių kaip darželinukai rankomis. Po to taškė žemėn vienas kitą ant tos pačios aikštės ir po to vėl vaikščiojo susikabinę rankomis. Bet tai nebuvo ką jūs pagalvojote. Tai vyko atranka  į Lietuvos jaunių regbio rinktinę.
Nuvežiau savus tris kandidatus ir vistik patyrę treneriai antrą dieną demaskavo maniškius:
- O tai kiek laiko jūs lankote regbio treniruotes?
Maniškiai demaskuoti nuleidę galvas tyliai atsakė:
 - Pusę  metų...
Jų fizinis  pasirengimas atrankoje buvo geriausias, pritrūko tik žaidimo supratimo...Rinktinėn nepateko...
Na bet kitą kartą.

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

Kamuolius reikia spardyti atsargiai

Vyksta regbio klubo valdybos posėdis. Svarstomas metų biudžetas. Pinigų kaip visada nėra.
Sakau:
 - Bet kamuolius naujus tikrai reikia pirkti.
Valdybos narys:
- O kur seni? Ir pasakyk vyrams, kad atsargiau spardytų tuos kamuolius.
Tyliu ir įsivaizduoju atsargiai spardančius kamuolius regbio žaidėjus....