Pergalingas greitis

Kieme įvyko sujudimas ir visi paaugliai staiga kažkur  nulėkė.
Matyt į machankes pagalvojau.
Po kiek laiko grįžo, paraudę ir uždusę.
  - Kaip machankės ? - klausiu.
- Gerai,  - atsakė paaugliai,  - mes buvome greitesni.

Mirė Pavičius

Mirė Pavičius. 80 metų. Be Nobelio... ir be Chazarų lietuviškai....

Tyri kaip ašara

Yra toks geras saitas
polilogas.lt
Ten visi surinkti kaip į žvėryną mūsų šaunieji politikai. Su savo blogais.
Paskaičiau susivokiau - jie gyvena utopiniame socializme.
Mes visai kitur.

Apie daiktų esmę: kompiuterė

Kadangi su šituo sutvėrimu kai kas ir gyvena ir miega – tai aišku jie yra arba vyrai arba moterys. Iš kompiuterės priekio nematyti lytinių skirtumų. Jie padoriai(o gal ir klastingai) paslėpti užpakalyje arba šonuose. Kadangi šiaip jau nepadoru landžioti po skylutes ir aiškintis kam jos naudojamos. Juolab landžioti prie galimai moteriškos lyties sutvėrimo. Nors būna kad ir žmonių gyvenime skylutės naudojamas visai ne pagal dieviškąjį planą. Taigi bandome nustatyti su kuo gyvename tik pagal mandagų išorinį bendravimą. Nes kompiuterė turi ir elektros srovę, tai kai žiebs jei ką...
Jei skaičiuoji excellines lenteles labai panašu, jog tai vyriškas logiškas sutvėrimas. Draugiškas matematikai. Galva didelė, figūra kampuota – irgi vyriški bruožai.
Deja, anksti džiaugtis, toliau jau pastebimos vien moteriškos ydos.
Visų pirma veikia kada pati nori. Kad ji veiktų kartais pakanka pajudintį kokį laidelį einantį į kokią jautrią viečikę. Švelniai pajudini - pradeda tylia burgzti. Visiškai moteriškas daiktas.
Veikia tik šilumoje. Suprantama, priverskite moterį nuveikti ką nors būdingą savo lyčiai šaltyje. Ne, ne ir ne? Va va, moteriški sutvėrimai šaltyje neveikia.
Įsižeidžia ne iš šio, ne iš to. Net be komentarų aišku. Su plakatu “neveiksiu ir viskas” vaikšto tiek moterys, tiek kompiuterės.
Valymas. Švarą mėgsta moterys, jos net negali tarnauti Bulgarijos kariuomenėje, nes joms reikia praustis dažniau. Kompiuterė irgi tokia, nevalysi su antivirusine programa – gausi iškart per XXX programas šimtą virusų.
Suprasti kompiuteres retas gali. Naudoti taip, bet suprasti iki galo ne vyrų jėgoms kaip ir kas joje veikia.
Kas ir kaip veikia moteryje....atsakymas toks pats.
Pats kompiuterės vadinimas vyriška gimine yra moterų pasaulinio sąmokslo dalis. Tai gerai užmaskuotas jųjų įtakos agentas tarp vyrų. Vyrai, būkime budrūs, vadinkime daiktus savo vardais.
Šis sutvėrimas su klaviatūra ir dėže tikrai yra kompiuterė. Manau aukščiau išdėstytų įrodymų pakanka su kaupu.

Boriso Dauguviečio auskaras

Kai pirmą kartą pamačiau Dauguviečio auskarą savo akimis nepatikėjau. Buvo tada dar anas laikas, ir joks auskaras negalėjo kabėti viešoje vietoje ant vyro ausies. O juo labiau ant skulptūros prie pat Lenino prospekto. Apėjau kelis kartus ir dar paklausiau draugų: auskaras, bl...t, visi kaip pritvoti paliudijo. Auskaro kabojimo faktą aptarinėjome bromoje sukdami vyno butelį ratu.
Tai šiandien gali Vilniuje metale rasti berniuką valgantį kaliošus ar seną žydą glostantį mergaitę. Anuomet auskaras ausyje buvo įrodymas, reiškęs yra ir buvo ir gal bus kitaip. Galimybės nuotykis. Nors ir metale. Važiuojant dešimtu autobusu į Vaivą šeštadienio nuotykių buvo šilta pravažiuoti Borisą su auskaru. Auskaro neįžiūrėdavau pro murziną autobuso langą ir specialiai nelandžiodavau tikrinti. Tiesiog tvirtai žinojau – pažadas kaba.
Dabar skvero erdvę atlaisvinęs pono Čodrio indiškų patiekalų restoranui Boriso auskaras irgi man liudija. Būti kitaip negali. Nuotykio pažadas neišsipildė.
Tad Dauguviečio paminklėlio ištrėmimas yra mano galva visiškai teisingas veiksmas. Perlydytas ar paslėptas net nebesvarbu. Balamūtijo mane jauną....

Yra dar gabių ant Lietuvos provincijos žmonių: Alaus pasaka

Yra dar gabių ant Lietuvos provincijos žmonių: Alaus pasaka
http://auksinevarpa.lt/2009/11/13/alaus-pasaka/#more-1127
Ne pirmą kartą reklamuoju Auksinę varpą, bet verta...

Naujasis Europos viršininkas

Hermanas van Rompejus.
Kiek suprantu flamandas. Gandai: katalikas, pamaldus, rašo haiku, aktyvus blogeris.Viskas labai O.K.
Negavome Blairo į Europos viršininkus. Tas nors būtų charizmatiška figūra.
Bet ši rami flamandiška figūra aišku yra kompromisinė ir nieko nelemianti. Gal ir gerai. Užtenka jau mums centralizuoto valdymo iš kažkur.

Apsakymas apie rašytoją Joną. IX dalis

Rašytojas Jonas maitinosi vienišu varvančiu purvinais riebalais tarybiniu čebureku prie užeigos( sąžiningiau sakant plastikinės ėdyklos) lango. Pro purviną langą šiepėsi purvina ir šlapia gatvė. Čeburekas buvo kietas, nes tarybinis. Jonas kramtė kietą čebureko paviršių, bandė dantimis įsiskverbti į – kaip jis naiviai tikėjosi – skanų mėsos įdarą ir galvojo ar mirs iškart kai apsikrės kiaulių gripu, ar kirs kiaulių gripas per jo kepenis su inkstais ir jis kankinsis visą likusį gyvenimą gyvas, bet be lašo degtinės. Gal dar daug panašių minčių būtų įlindę Jono galvon, bet netikėtai gatve palei langą atsargiai dėliodamas ilgas kojas į purvyną praėjo žmogus gaiviai žalia Austrijos miškininko uniforma. Atėjo ir nuėjo.
- Karalius!!!! - po kiek laiko susivokė Jonas.
Kur anksčiau buvo jo galva? Ir visa jo destrukcinė kūryba kur buvo nukreipta? Į kažkokias redaktores ir nykios kasdienybės atvaizdavimą bei depresyvios lietuviškos gamtos arba žlugdančio asmenybę miesto naratyvą.
Kas per ekskrementas atsiprašant.
Karalius. Dvaras. Freilinos. Intrigos. Ach kaip sunkiai kursis karaliaus dvaras Lietuvoje. Kiek bus išdavysčių, nufirfintų babkių, slaptų bučinių ir pažertų ant kilimo rubinų. Kaip dekoratyviai atrodys ant žalios miškininko uniformos padėta daili rudaplaukės redaktorės... tfu jas...freilinos galvutė.
****
Ar gaus rašytojas atsakingas pareigas dvare, ar tikrai karaliaus uniforma gaiviai žalia, ar freilinos puikuosis juodomis kojinėmis, ar Austrijos Respublikos miškininkystės sistemoje yra vietos karaliams?
Apie tai sužinosite, jei būsite kantrūs ir nebus nutrauktas už skolas Jūsų interneto ryšys.
Ankstesni Jono epopėjos epizodai:
http://troyyestroy.blogspot.com/search/label/Jonas

Alkoholis kasdien mažina širdies susirgimų riziką

Mane eilinį kartą pradžiugino Amerikos mokslininkai. Oi, šį kartą Ispanijos. Per dešimtmetį atliktą eksperimentą jie nustatė, kad vyrai kasdien vartojantys nelabai didelius alkoholio kiekius sumažina širdies susirgimų riziką 30 procentų.
http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/8367141.stm
Į sveikatą , kolegos. :)))

Moterims gi to palaimingo fakto nenustatyta. Joms matyt padeda išvengti širdies susirgimų reguliarus šopingas.

Ačiū Visagaliui – ne žurnalistas

Vakar taip pagalvojau(ir taip jau man užtenka nuodėmių) maigydamas pultelį tarp BTV, TV3 ir LNK. Viskas vyko tuo pat metu apie 20,00. Kristupas Krivickas gražiai dėstė per TV3 kaip vykdoma nešvari viešųjų ryšių akcija pakenkti Kedžio seseriai teisėjai . Per BTV buvęs švietimo ministras Kuolys puolė Seimo pirmininkę kaip taip blogai ir nesvietiškai kvailai dirbo prokuratūra Kedžio atveju, o LNK dainorėlis Leškevičius patetiškai šūkavo: Kedys su seserimi teisėja – reto masto aferistai ir melagiai. Silpnesnį žmogų tokia informacijos(nors kokia tai informacija - pezalai) painiava išverstų iš koto.
Ir kaip paprastas žmogus, ne žurnalistas, susidėliojau visus matytus pezalus taip: pinigų pedofilų klanui užteko tik skolon brendančiai LNK nusipirkti. TV3 kaip pelningai dirbanti įmonė užsiprašė ryškiai per daug babkių ir todėl Kristupas dėstė kažką panašaus į tiesą. Kodėl neparsidavė buvęs švietimo ministras – paslaptis. Gal kad jis ne žurnaliūga?
Lietuvos ryto ir respublikos šiame kontekste net nebeminiu. Žinau tik seną faktą: Tomkus už 17 milijonų litų nusipirko alaus daryklos Gubernija akcijų. Kažkas kažkur pamenu klausė kas gauna visus pinigus skirtus Lietuvoje nešvarioms PR akcijoms. Tai tos Gubernijos akcijos ir yra atsakymas.
Ačiū Visagaliui – nesu žurnalistas.

Lietuvos karalius? Gal yra geresnių kandidatų?

Ūkininko patarėjas populiarina Mindaugo II palikuonio Uracho grafo vizitą kaip potencialaus Lietuvos karaliaus.
Keletas pastabų ta tema:
1. Uracho grafai yra iš Viurtembergo karališkųjų namų. Tačiau yra praradę savo teises, nes buvo pagadinę savo giminę morganatinėmus santuokomis. Taigi Urachai jau nekarališko kraujo. Nesuprantu kam mums reikia nekarališko kraujo karaliaus. Vėl alus skiestas gira.
2. Labai silpnas Viurtembergo karališkų namų ryšys su LDK giminėmia. Vienintelė sąsaja yra Biržų - Dubingių Radvilaitės kraujas XVIII amžiuje.
3. Urachai mums buvo primesti 1918 m. Vokiečių okupacinės valdžios.
4. Pilna laisvų princų Europoje kurie turi Gediminaičių kraujo. Kad ir tie patys Vindzorai.
5. Reikia diskutuoti viešai ir daug kuri karališka giminė mums naudingiau . Negali kažkokios neaiškios organizacijos kaip Ūkininko patarėjas primesti savo niekingą požiūrį į tokį atsakingą reikalą kaip demokratijos keitimas monarchija.

Brangoki leninai, brangokos ir čigonės

Važiavom pro Grūto parką ir sugalvojome užvažiuoti. Ties bilietų kasomis apsisukome ir išvažiavome. Na nesame dar tokie elitiniai ir prestižiniai. Nes vieno bilieto kaina – 20 litų. Brangoki leninai...
Pagalvojau, jei nusiperki bilietą į Grūto parką – gali jau fotografuotis žurnalui Žmonės arba Stilius. Nes esi labai krūtas.
Panašiai ir bilietai į operos Karmen premjerą . Paskambinau į kasas ir ten mane pradžiugino – bilietų yra. Stovimi po 20 arba 800 litų į ložę. Irgi pagalvojau, kad net kostiumo tokio neturiu, kuris tiktų prie 800 litų bilieto...

Tėvų auginimas. Man poryt devyni mėnesiai.

Nugirstu kaip naktimis tėtė klausinėja mamos, kodėl aš tokia maža. Na tai kas, bet gražus berniukas, taip sako visi kas mane pirmą kartą pamato. Tėtė tingi jau aiškinti jog aš mergaitė, tik siunta kaip ir anksčiau jei kas paklausia – sūnus ar anūkas?


Jau moku pavadinti katę, mamytę, tėtę, sesutę, pasakyti atia ir visa tai vienu skiemeniu – te. Tiesiog racionaliai naudoju kalbą, juk visuose šituose žodžiuose ir yra skiemuo – te.

Galų gale pasiekiau tėtės knygas. Tai pats geriausias žaislas. Jos storos, spalvingos ir su tokiu trenksmu patrauktos virsta iš lentynos. Malonumas. Tik ne visi supranta šitą kaifą....klastingieji tėvai jau tariasi kur slėpti visą turtą ar uždaryti mane į kokį gardelį.

Savaitgalį buvome Spa. Pirmą kartą valgiau restorane. Patiko, todėl nuo pat lifto šaukdama valio eidavau į restoraną prilaikoma tėtės, žmonės sustodavo ir išsižioję spoksodavo į mus. Jie matyt nebuvo matę tokio mažumo restorano valgytojos. Taip pat baseine neleido man ramiai plaukioti, vis kabinėjosi kiek man mėnesių ir ar tėvams nebaisu.

Tėtę pribaigė rusė su irgi aštuonių mėnesių dar visai nejudriu kūdikiu , kuris tik guli vežimuke ir net dar nesilaiko pasodintas. Rusė išklausinėjo ką aš moku, kaip plaukioju, kaip valgau restorano maistą ir galų gale, kai mes nuėjome su tėte ji pradėjo rėkti:

- Николай она еще ходит!!!!!!!!

Moterys be krypties

Leidau sau pavadinimui paplagijuoti vieno tokio žymaus blogerio mintį. Ir vakar važiuodamas mikriuku po darbo – keista geros mintys lenda į galvą mikriukuose – taigi vakar vėl stebėjau kokios tos moterys. Jos visos likę ten pat, vis dar be krypties.
Štai sustoja mikriukas stotelėje. Moteris žiūri į mikriuką, keleivis išlipa, moters lūpos kruta, ji skaito koks šio civilizacijos produkto maršrutas, keleivis uždaro duris, moters veide sušvinta lėtai atslenkanti mintis - o gal važiuoti mikriuku, vairuotojas išvažiuoja ir aš atsigręždamas dar matau kaip moteris kelia ranką, ji jau nori važiuoti šiuo mikriuku. Bet jau vėlu, mes išvažiavome.
Štai kita moteris su akiniais mojuoja iš tolo mikriukui, sustok, brangusis.
Kai mikriukas kala stabdžiais prie jos ji perskaito kad ne tas numeris ir nusisuka, nesėkmingai bandydama apsimesti, jog ne ji mojavo ranka ir apskritai stotelėje jos beveik nėra. Vairuotojas keikteli ir nuvažiuoja.
Graži moteris net pasikraipo kad geriau atrodytų kitame sustojime, nes jos švenčiausiu įsitikinimu mikriukas su prie lango priplojusiais nosis vyrais sustojo pasigrožėti ja. Kam gi dar sustoja automobiliai mieste? Tik dėl gražuolių.
Labai sena moteris stotelėje skaito užrašą ant mikriuko. Oro uostas? ir jos veide atsispindi baisus nustebimas, kas tai do oro uostas ir ko ten braunasi žmonės ant to oro. Oras juk yra visur ir kaip gali uostas būti ore? Jos veido mina kinta nuo paprasto nusistebėjimo iki tokių prajovų pasmerkimo.
Kelionės pabaigoje mano galvoje atsirado ir apibendrinimas stebint visas šias moterų giminės atstovių pastangas – kur jūs, moteriškės be krypties, į feminizmą. Jėzau, jėzau, vargeli švenčiausias...

Man net nepatogu...

Citata iš šiandieninio racas.lt
"Man Patiko
L.Jakimavičius: Laikas pradėti tirti žiniasklaidą
Gyvenimo stebėtojas: Apie daiktų esmę: kojines
Burgis.lt: Patentuoju naują egzaminavimo būdą!
Politologas.lt: Kas apgins nuo plagijavimo?
Cosmic variance: Are You a Cognitive Miser?
Socialinė mechanika: Kas privažiuos arčiau…
Naujapilis: Pamąstymai apie kompetenciją
Gyvenimo stebėtojas: GULAGo norma
Žurnalistika kitaip: Liudmila Timofejeva: „Galiu būti geros moksleivės ir paauglės pavyzdys“
Mr. Script: Bendrasis vidaus produktas
uagadugu: APKLAUSA: 68 PROCENTAI “UAGADUGU” SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV
Verslo klasė: Apie elitą
Seno bambeklio veranda-64"

Man net nepatogu. Tapau mėgiamiausiu Artūro Račo blogeriu, bet jau šiandien. Malonesniu jam nei Katkevičius, uagadugu ir Jakimavičius kartu sudėjus. Račo skyrelyje "Man Patiko" kabo net du mano tekstai.
Įtartina, kad tikri Lietuvos žurnalistai neparašo Račui nieko įdomaus...

Seimo komitetas pritarė vandensvydžio panaudojimui malšinant riaušes

Ši šios dienos Balsas.lt antraštė mane sukrėtė. Gudrus tie seimūnai, žino apie sausio vidurį vėl bedarbiai išeis daužyti langų seimui ir vyriausybei. Tad pasiruošė.
Įsivaizduokite. Sausio vidurys. Šaltis nuo minus penkių iki minus penkiolikos. Vidutiniškai. Staiga Seimo leidimu į artėjančią piktų bedarbių piktą minią energingai išbėga penkiolika atletiškų vaikinų su trumpikėmis, visa vandensvydžio Lietuvos rinktinė su visais atsarginiais. Galvas nuo šalčio prisidengę guminėmis kepuraitėmis su numeriukais ir raidėm LT, svarbiausius organus – ryškiomis glaudėmis.
Mano pamatuotu įsitikinimu pamatę tokį vaizdą bedarbiai sudės ten kur stovi sniego gniūžtes bei akmenis tylomis ir iškart. Susimąstę išeis į kitas gatves toliau nuo seimo ir vyriausybės prospekto, tyliai gers odekoloną ir galvos – kažkam juk dar blogiau, ko mes čia ...
Tad šis seimo sprendimas kaip reta puikus, tikslus ir savalaikis.

Populiariausios tautos GULAGe

По данным, приводимым в этой же работе, на 1 января 1951 года в лагерях и колониях количество заключённых составляло:
· русские — 1 405 511 (805 995/599 516 — 55,59 %)
· украинцы — 506 221 (362 643/143 578 — 20,02 %)
· белорусы — 96 471 (63 863/32 608 — 3,82 %)
· татары — 56 928 (28 532/28 396 — 2,25 %)
· литовцы — 43 016 (35 773/7 243 — 1,70 %)
· немцы — 32 269 (21 096/11 173 — 1,28 %)
· узбеки — 30029 (14 137/15 892 — 1,19 %)
· латыши — 28 520 (21 689/6 831 — 1,13 %)
· армяне — 26 764 (12 029/14 735 — 1,06 %)
· казахи — 25 906 (12 554/13 352 — 1,03 %)
· евреи — 25 425 (14 374/11 051 — 1,01 %)
· эстонцы — 24 618 (18 185/6 433 — 0,97 %)
· азербайджанцы — 23 704 (6 703/17 001 — 0,94 %)
· грузины — 23 583 (6 968/16 615 — 0,93 %)
· поляки — 23 527 (19 184/4 343 — 0,93 %)
· молдаване — 22 725 (16 008/6 717 — 0,90 %)
· другие национальности — около 5 %.
Minimas darbas sociologo Zemskovo.Lietuviams garbinga penkta vieta.
Gražus toks priminimas kaip mus mėgo kai kur netolimoje praeityje....

Apie daiktų esmę: kojinės

Kojinės būna dviejų rūšių. Dailios ir užburiančios vyro sielą – moteriškos ir nevykėlės vyriškos.
Moteriškos yra brangios su rašteliais ir gumelėmis ant kraštų. Dar yra prisegamos ir su gėlytėmis. Yra juodos ir nuogo kūno spalvos. Silpnesnių nervų ir neatsparių grožiui vyrų jos netgi sudraskomos skubant. Vis per tą kojinių gražumą. Kai kurios moterys mano kad vyrai neatsparūs tam kas po kojinėmis, bet jos apgailėtinai klysta.
Visiškai priešingas likimo pirštas yra įdūręs į vyriškas kojines. Netgi sakyčiau ne pirštas, o apgailėtinas papuvusios drebulės pagaliukas. Vyriškos kojinės yra daltonikės, žioplos, nešvarios iš prigimties. Štai užsidėkime vyriškas kojines, kad ir skalbtas. Atlikime eksperimentą, pavaikščiokime su jomis nors penkias minutes. Ir jos jau įgauna nekokį kvapą. Taigi eksperimentas patvirtina – jos nešvarios iš prigimties.
Žioplos? Taip, ar galima pavadinti nežiopla kojinių porelę, kuri jau metus laiko neatranda savo puselės. Visos poros kaip poros, net žmonių pasaulyje jei ir kiek pasiblaško, bet anksčiau ar vėliau suranda savo porelę. Gi kojinės taip ir taikosi viena nuo kitos pradingti. Net išmaniausias vyras nesugeba suporuoti sėkmingai savo visų vyriškų kojinių. Kaip nustatė Amerikos mokslininkai patys geriausi vyriškų kojinių suporavimo rezultatai niekada nesiekia ir 50 procentų.
Prie to prisideda ir kojinių socialistiškumas. Parduotuvėje jos parduodamos gražios, kapitalistiškai išsiskiriančios. Tik panešiojus nors kartą jau ištrauki iš skalbyklės bendrą pilką kūtvėlą kažkokių tai kosminių pabaisų ataugų. Jos socialistiškai suvienodėja kaipmat. Reikalauja visoms kojinėms lygių teisių, streikuoja, išeina į pogrindį. Jokio išskirtinumo nei viena nebeturi. Pabandyk ką nors tarp jų atrinkti įdomesnio.
Savaime suprantama kojinių esmės stebėtojas irgi rašo šį tekstą skirtingomis kojinėmis. Su žieminiais batais tai ir nėra labai aktualu. Gal tik kokiems pižonams.
Bet mes - ne pižonai.

Carroll Quigley ir Lev Gumiliov

Kartu juos matyti keista, bet jie labai panašiai aprašė civilizacijos(Quigley) ir etnoso(Gumiliovas) teoriją. Civilizacija auga vystosi kol pasiekia aukščiausią savo tašką ir tada prasideda civilizacijos irimas. Panašiai ir Levas Gumiliovas (poeto Nikolajaus Gumiliovo ir poetės Anos Achmatovos sūnus beje) kalba apie etnoso gyvavimo amžių - 1500 metų. Pasionarijai įžiebia naują etnosą, tada vystymasis, kilimas, aukščiausias taškas ir jau vėliau degradacija.
Šios teorijos nesmagiai tinka aprašyti dabartinę Europą kaip sočią degraduojančią civilizaciją. Ir šie mokslo vyrai sakyčiau labai įžvalgiai sudėlioja visus taškus ant i mums susivokiant kur mes gyvename. Ir kas mūsų laukia. Tad teorijos praktiškos bei puikios.
Deja, tolesni jų tyrinėjimai yra labai fantastiški. Štai Quigley kuo ramiausiai rašo apie egzistuojančias pasaulines slaptas vyrissybes ir net teigia pats buvęs kiek susijęs su jų veikla. O Levas Gumiliovas išvis praneša, kad naujo etnoso gimimas įmanomas tik gavus energijos iš kosmoso.
Moralas: net ir sukūrus gerą teoriją reikia sustoti ir jos nebevystyti. Bet koks progresas baigiasi fiasko.

GULAGo norma

Норма питания № 1 (основная) заключённого ГУЛАГа в 1948 году (на 1 человека в день в граммах):
1. Хлеб 700 (800 для занятых на тяжёлых работах)
2. Мука пшеничная 10
3. Крупа разная 110
4. Макароны и вермишель 10
5. Мясо 20
6. Рыба 60
7. Жиры 13
8. Картофель и овощи 650
9. Сахар 17
10. Соль 20
11. Чай суррогатный 2
12. Томат-пюре 10
13. Перец 0,1
14. Лавровый лист 0,1
Jei taip būtų iš tikro. Manau dingdavo dalis pakeliui iki kalinio. Bet Gulago kalinio maisto norma teoriškai net kiek geresnė nei Gibraltaro kareivio. Tai kodėl Gulage mirdavo tūkstančiais nuo išsekimo?










.

Šliogeris - komercinis produktas

Ir tu Brutai...jau galvojau kad filosofai gyvi duona ir mintimi. O ne. Filosofams reikia ir pinigų, ir varinių triūbų. Štai kelių paskutinių mėnesių šliogerizmų pilna spauda ir ant kiekvieno intelektualesnio kampo diskutuojama ką pasakė tas niekšas arba genijus iš Panevėžio. Šliogeris dirbo kaip arklys, mėtė ir mėtė ryškias frazes į mūsų apsnūdusią erdvę. Galvojau – gražu, galvojau – ot duoda filosofas.
Tik šiandien supratau Kai pamačiau jau ir ant stulpų jo naujos knygos reklamą. Filosofijos metras net nusisamdė piaro(pijaro?) agentūrą stumti savo knygą su fotografijomis į mases prieš Kalėdas. Pavadinimo knygos specialiai nesakysiu. Bet matyt Šliogerį kankino “Lietuvos neregėtos” sėkmė. Galiu iš anksto paguosti antrą kartą tokios pat sėkmės nepavyks pakartoti.
O Šliogeris yra elementarus komercinis produktas. Tik tiek

Putinas и kinematografas

Smagus toks A.Kolesnikovo straipsnelis apie kinematografo vystymosi modelį Rusijoje, kurį diegia Putinas. Nors rusai tradiciškai gerai vagia(50-70 proc. valstybinių pinigų skirtų kinui nueina otkatams), bet savo padaro. Štai pagal rusiško kino bilietų pardavimus jau pasiekė 25 proc. Tie 25 proc. tai visų bilietų pardavimų Rusijoje parduota į rusiškus kinus. Netgi Lietuvoje jau žiūrime rusiškus kinus kaip normalius blokbasterius. Suvis nukritau kaip manoji 19 m. mergina, kuri rusiškai nė bum bum, žiūrėjo Nočnoj Dozor.

http://www.kommersant.ru/doc.aspx?DocsID=1268769

Bet aš dar norėjau apie mūsų nelaimingąją “Geležies dieną”(kas nežino tai lietuvių liaudies kino epas apie Žalgirio mūšį, bent jau turėjo būti toks). Gal mūsų kultūros ministras, kuris nemėgsta knygų, ryžosi baltarusiškam eksperimentui, nes jam patinka slaviškoji otkatų sistema – 50-70 proc.? Mūsiškiai vargšai kinomenininkai matyt dalinasi mažesniu procentu. Arba išvis nesidalina niekšai. Todėl taip nemylimi.

Tuoj Cocacola mums atveš Kalėdas

Tuoj atbildės cocacolinis diedukas, o dar dovanos nesuruoštos.
Tad bandau palinkėti: Degutienei - gražų kanclerį, pensininkams - nors sniego per Kalėdas, Qbiliui – biudžetą, seimūnams - mėnesį be lėšų karpymų, elitui – babkių, liaudžiai – kad prasmegtų skradžiai žemę visi politikai su visu elitu, vaikams – gerų tėvų, Algirdui Mykolui dar ne kartą pamojuoti kumščiu konservams, Viktorui – parjoti iš Briuselio ant balto arklio.
Urviniui - visas lenkiškas knygas apie Wilno, Zeppelinus – medalį su kryžmai užbraukta vaivorykšte ir užrašu Nevermore,Grippen – užšalusią Baltijos jūrą grįžti namo, Liutus – nusipelnusio Ukbaro kultūros veikėjo vardą, Gabi – visus padarytus darbus, Minis – atspausdintą fotografiją dideliam žurnale, Cgedui – prisiminti blogą, Vilniai – irgi blogą, Vynetu – daugiau tekstų galvon, Grumlinui – šaldytuvą su užraktu, mano blogo anonimams – vardus, Bobutei – dieduką, Bukai – lašelį gerų eilių, Amliw- dar vis rasti gerą knygą, ką užmiršau, tą prisiminsiu. Gal.
Račui – galų gale visuotinę visų blogerių meilę, kiekgi gali žmogus lakstyti po blogus ir koliotis, gavo gi prizą kad geriausias blogeris, tai ir reikia tokiu pripažinti, Kreivarankiui – Šliogerio vardo Niekį, visai Verslo klasei - tūkstantį prenumeratorių.

Vaikas valgo motiną

Europos Žmogaus teisių teismas uždraudžia kryžius Italijoje.
Kažkoks košmaras. Eurobiurokratai atsisako savo istorijos ir kultūros, atmeta krikščionybę , vietoj jos mums bus patiektas vamzdis ir gėjų paradas. Kur jų galvos? Juk tos pačios žmogaus teisės gimė krikščionybės terpėje. Niekur kitur jos negalėjo gimti. Ir dabar vaikas suvalgo savo motiną.
Kažkiek net džiugu bei aišku įdomu, nes savo akimis regiu neįtikėtiną civilizicinį virsmą ir net neįsivaizduoju kuo tai baigsis.
Bet BOOM bus didesnis nei TSRS griūtis.

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F102132

Kaip jauna mergina lankė Londoną

Mergina 19 metų jau yra labai savarankiška ir kadangi iš po filologijos berželio yra neįtikėtinai gudri. Beveik vadybininkė. Apibėga senelius kad kiekvienas atskirai paskolintų pinigų ir nesakytų kitam. Kadangi likę dar kelios dienos iki kelionės dar perskolina tuos pinigus draugams nes jiems labai reikia ir jie atiduos iki skrydžio. Aišku nei vienas neatiduoda, tenka skristi kebabo už du svarus per dieną režimu. Bilieto nepavyko niekam paskolinti, skrydis neatšaukiamas ir štai hello, anglų žeme.
Ačiū Dievui bent jau tokia pati draugė nepamiršta pasitikti merginos ir jos abi lekia per Londoną. Lekiant Londono vėjelis prapučia galveles, ten nebelieka atminties failų ir kam nors pranešti, kad sėkmingai atvyko ar albanai jų nenukosėjo, nebereikia.
Kadangi draugė gyvena juodukų rajone visa diena praeina spoksant į juos ir po to aptariant. Vėl apžiūrėti Londoną tenka tik naktį ir tada Londonas blogai, tamsu, purvina, kas ir pranešama tėvui. Apie fotografijų trūkumą paaiškinama, jog tamsoje fotoaparatas blogai fotografuoja. Į nedrąsią tėvo pastabą, gal galima ir dieną vaikščioti po Londoną numykiama, jog pavargusi...
Trečią dieną susikaupiama tolimam kultūriniam žygiui iki Britų muziejaus, bet pakeliui užklystama į Soho ir vėl diena velniop. Tiek spalvingų gėjų, sexshopų, kad nebelieka jėgų kam nors kitam. O ir kažkas(matyt vėl koks aktyvus socialinės šalpos vartototojas juodaodis britas) pasakė, jog į nemokamą Britų muziejų baisios eilės.
Aišku po Soho nebelieka jėgų laiku atvykti į lėktuvą. Pavėluoja. Tada ūmai prisimenamas beveik palaidotas tolimose atminties užkaboriuose tėtės telefono numeris ir graudžiai sakoma – gelbėk. Ratavok, tėvai. Nėra pinigėlių vaikui grįžti namo. Vadybininko sugebėjimai dingo ir draugai taip pat.
Taip jauna mergina aplankė Londoną. Pliusiukas.
Tik baisu pagalvoti kiek dar Europos miestų nori aplankyti ši mergina...

Kas ciesoriaus....

Noriu apginti sovietinį žmogų. Kai kurie filosofai kaltina buvus jį dviveidžiu, dvilypiu: vienaip elgėsi ir galvojo viešumoje, kitaip – namuose. Smerkia filosofai tokį tartiufizmą.
Bet kuo gi jis kitoks nei šiuolaikinis vakarietis. Getų sistema bado akis iki šiol didžiuosiuose Vakarų miestuose, nors tolerancija įdiegta kaip ir visuotinai. Dukra iš Londono pvz. baisisi juodukų rajonais. Ir šiukšlingumu. Taigi kai mokami nuosavi pinigai už būstą tolerancija teeinie velniop. Joks padorus žmogus nesikelia į juodukų rajoną. Vėl tas pats dvilypumas. Ar labai toli nuo sovietinio žmogaus nuėjome?
Laikas pripažinti kad žmogui patogiausia dvilypiam gyventi. Lyg supaprastintame Biblijos posakyje “kas ciesoriaus..”: kas viešai – bus kaip jūs norite, kas man – bus kaip aš noriu.
Galų gale tai kertinis kapitalizmo principas. Žmogus ir jo noras. O tolerancija jau išvestinis produktas, skirta pasižaisti jauniems/naiviems ir greičiau niekalas, nei rimtas dalykas.

Per visus šventus:mėlynos gėlės ir Mikalouskas

Dar kartą apie nelaimingąjį Adomą

Prašau išmaningesnių Vilniaus istorijos mėgėjų padėti kovoti su gerbiamu Urviniu. Šis ponas atkakliai tvirtina buvus prieš karą paminklą Adomui Mickevičiui Šv.Anos gatvėje, kažkur prie dabartinės Onos bažnyčios. Ir dar mojuoja fotografija, kur Pilsudskis-Giniotas prie paminklo. Nors man labai panašu į garsųjį maketą kareivinėse prie upės.
http://urvas.wordpress.com/2009/10/30/is-lenkisko-foto-archyvo-vol-3/
Aš jau gavau ne kartą per galvą nuo gerb.Grippen ir kitų, kad paminklo nebuvo, buvo tik maketas lenkų kareivinėse prie upės. Tą medinį maketą vėliau nusinešė upė per potvynį. Ir niekas jau nebeatstatė.
Kas teisus? Aš pasimetęs...nors kaip visada labiau linkęs abejoti Urviniu...na jis toks...kaip čia gražiau išsireiškus... nepatikimas...