2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Tėvų auginimas. Man poryt devyni mėnesiai.

Nugirstu kaip naktimis tėtė klausinėja mamos, kodėl aš tokia maža. Na tai kas, bet gražus berniukas, taip sako visi kas mane pirmą kartą pamato. Tėtė tingi jau aiškinti jog aš mergaitė, tik siunta kaip ir anksčiau jei kas paklausia – sūnus ar anūkas?


Jau moku pavadinti katę, mamytę, tėtę, sesutę, pasakyti atia ir visa tai vienu skiemeniu – te. Tiesiog racionaliai naudoju kalbą, juk visuose šituose žodžiuose ir yra skiemuo – te.

Galų gale pasiekiau tėtės knygas. Tai pats geriausias žaislas. Jos storos, spalvingos ir su tokiu trenksmu patrauktos virsta iš lentynos. Malonumas. Tik ne visi supranta šitą kaifą....klastingieji tėvai jau tariasi kur slėpti visą turtą ar uždaryti mane į kokį gardelį.

Savaitgalį buvome Spa. Pirmą kartą valgiau restorane. Patiko, todėl nuo pat lifto šaukdama valio eidavau į restoraną prilaikoma tėtės, žmonės sustodavo ir išsižioję spoksodavo į mus. Jie matyt nebuvo matę tokio mažumo restorano valgytojos. Taip pat baseine neleido man ramiai plaukioti, vis kabinėjosi kiek man mėnesių ir ar tėvams nebaisu.

Tėtę pribaigė rusė su irgi aštuonių mėnesių dar visai nejudriu kūdikiu , kuris tik guli vežimuke ir net dar nesilaiko pasodintas. Rusė išklausinėjo ką aš moku, kaip plaukioju, kaip valgau restorano maistą ir galų gale, kai mes nuėjome su tėte ji pradėjo rėkti:

- Николай она еще ходит!!!!!!!!
Rašyti komentarą