2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Apsakymas apie rašytoją Joną VI dalis

Ai, ar čia gyvenimas, susinervijo rašytojas Jonas, nes nei vienos redaktorės juodomis kojinėmis jam nebeliko, ir išėjo per elegantiškai rudenėjančius Vilniaus parkus į gėjus.


Gyvenimas ūmai pražydo naujomis varsomis. Jonas iškart gavo kultūringą darbą kovoti su tamsuoliais. Kovojo kompiuteriu, dukart per mėnesį gaudavo labai stabilius ir labai antikrizinius pinigus, atsirado begalė švarių ir inteligentiškų draugų, reikėjo tik tvarkingai rašyti tekstus ir ataskaitas, moksliškai pasipiktinti urvinių pupulių(ir ypač Gražulio) kliedesiais internete. Puikus darbas rašytojui. Teko tik pasimokyti naujos eurostandartų kalbos ir gyvenimas susitvarkė.

Bet kotais praeinant pro filologijos berželį užgeldavo Jonui širdį. Tiek svajota, tiek kentėta. Nors pasitaisęs kelnes Jonas pagalvojo kenčiu ir dabar. Bet tai tik fizinis skausmas ir tik vienoje vietoje. Svarbu susitvarkė dvasinis gyvenimas ir priartėjau link Europos. Kas man tos Leokadijos ir redaktorės, tegu udavai visokie su jomis tąsosi.Taip niekada gyvenime ir nesuvokiau gerai tų keistuoliškų padarų su sijonais. Ašaros tik ir dejonės. Mumi - gėjams - yra svarbesnių dalykų. Europa ir pažanga.

Ar Jonas ir liks seksualine mažuma, ar prie jaunystės idealų ir berželio sugrąžins likimas, apie tai sužinosite kitoje serijoje. Gal....
Rašyti komentarą