Vieną rytą kiaušinis priešais “Nemuno” gastronomą pavirto rombo formos tetraedru išspalvintu pilies kuorais ir viduramžių miestiečių atvaizdais kaip pas Breigelį. Gerai įsižiūrėjus piešinyje keli miestiečiai netgi buvo akli ir virto į griovį.
Pastovieji alchašai pradingo iš po kiaušinio ir trečiasis komisariatas dėl to netgi kiek padžiūgavo. Dėl kiaušinio išvis niekas nepergyveno, mat Vilnius buvo Europos kultūros sostine, augo visokie vamzdžiai iš Neries ir kiaušinio pavirtimas rombo formos tetraedru labai pritiko visiems įvykiams kurie vyko Europos kultūros sostinėje.
Po to dingo pardavėjas, labai pagauliai pardavinėjęs visokius žaidimus Šv.Stepono gatvėje. Tai irgi nieko nenustebino. Išvažiavo į Airiją. Krizius – kas jau čia bovysis žaidimais.
Po to užsidarė visos parduotuvės Raugyklos ir Šv.Stepono gatvės. Ir net tada visi tik palinkčiojo galva – sunkmetis. Kad uždarė visas parduotuves ir net alaus barą “Šnekutį” su pačiu keisčiausiu baro savininku nuo čia iki Hudzono – nulis emocijų. Apie Hudzoną visai rimtai. Atvažiavo amerikonai ir filmavo. Ir labai juokėsi. Tie tai žino ką daro. Ir daugiau “Šnekučio” savininko niekas nematė net Užupyje.
Ir galų gale vieną dieną keli aukšti blondinai dailiai užkalė mediniais skydais įvažiavimus į gatves ir uždėjo ženklus “Plyta”. Matyt suderinę su savivaldybe. Naktimis pro vartus mediniuose skyduose įvažiuodavo vilkikai ir rytą stenėdami traukdavo Klaipėdos - Karlshamno kelto link.
Po to kelias savaites buvo ramu. Tada vietiniai gyventojai pralaužė medinius blondinų skydus savo katastrofiškos materialinės būklės pagerinimo tikslais ir nustėro.
Nuo Pylimo iki Kauno gatvių buvo tuščia. Nei namo, nei baro, nei žemės. Tik Skylė.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Juodoji (Skylė).
Rašyti komentarą