2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Nuojautos

Dar a.a. Kazimieras Antanavičius nujautė, kad tuoj tuoj ir mes gyvensime kaip Švedijoje. Už švedų pensininkų pinigus beveik pavyko pabandyti taip pagyventi - daliai gyventojų. Dar mažesnei daliai gyventojų pavyks už tai susimokėti iki gyvenimo galo. Tai čia buvo Kazimiero Antanavičiaus nuojauta.
Mano nuojauta man kuždėjo, kad Balkanų moteris bus rami, paklusni arba kad būsiu visą laiką protingas, galingas ir aukštas. Dabar liko tik žodis aukštas, o Balkanų moters kalbėjimo ir reakcijos į įvairius gyvenimo reiškinius greitis yra toks, kad baltiškam temperamentui neuronų greičio nepakanka.
Ir dar daug keistų dalykų man prikuždėjo nuojauta: konservai žaibiškai susitvarkys su krize, rusai apsiramins amžiams, moterys dar ilgai į mane žiūrės, Amerika mus išgelbės, persai pašalins savo bepročius ajatolas, bus išleisti Beresnevičiaus raštai(šeši tomai)...
Ir sakau dabar savo nevykėlei nuojautai – gal geriau ramiai pasivaikščiokime po senamiestį, pažiūrėk koks ruduo šiltas, nebekuždėk man dar kokių paistalų.
***
P.S. Įdomu gal kam pasisekė su sava nuojauta, ar tik man taip nesekasi?
Rašyti komentarą