Dar a.a. Kazimieras Antanavičius nujautė, kad tuoj tuoj ir mes gyvensime kaip Švedijoje. Už švedų pensininkų pinigus beveik pavyko pabandyti taip pagyventi - daliai gyventojų. Dar mažesnei daliai gyventojų pavyks už tai susimokėti iki gyvenimo galo. Tai čia buvo Kazimiero Antanavičiaus nuojauta.
Mano nuojauta man kuždėjo, kad Balkanų moteris bus rami, paklusni arba kad būsiu visą laiką protingas, galingas ir aukštas. Dabar liko tik žodis aukštas, o Balkanų moters kalbėjimo ir reakcijos į įvairius gyvenimo reiškinius greitis yra toks, kad baltiškam temperamentui neuronų greičio nepakanka.
Ir dar daug keistų dalykų man prikuždėjo nuojauta: konservai žaibiškai susitvarkys su krize, rusai apsiramins amžiams, moterys dar ilgai į mane žiūrės, Amerika mus išgelbės, persai pašalins savo bepročius ajatolas, bus išleisti Beresnevičiaus raštai(šeši tomai)...
Ir sakau dabar savo nevykėlei nuojautai – gal geriau ramiai pasivaikščiokime po senamiestį, pažiūrėk koks ruduo šiltas, nebekuždėk man dar kokių paistalų.
***
P.S. Įdomu gal kam pasisekė su sava nuojauta, ar tik man taip nesekasi?
Prieš 13 valandų
3 komentarai:
1. Pastoviai skųstis, kad boba atsibodo, yra žemas lygis.
2. Nes atsakymas vienas: taip tau ir reikia.
3. Paguodimas: nesi pirmas, nei paskutinis. (žr. Balzaką, Mopasaną. Saliamono giesmė netinka, laikai ir papročiai ne tie).
4. Beresnevičiaus visų prirašytų tekstų (įskaitant užrašų knygeles, prašymus kadrų skyriui ir mokesčių už butą knygelę) abejotina, ar užtektų 6 tomams.
5. Atsakymas į P.S.: Mano nuojautos paprastai būna pesimistinės-bjaurios, todėl man kartais pasiseka su jomis. Būna, kai kurios neišsipildo.
Pavykę penki punktai. Netgi labai gerai kaip Urviniui:))
Profesinė nuojauta dažniausiai pasitvirtina. Gyvenimiškoji - retai. Ką tai galėtų reikšti? Nuojauta kužda - o gal tu ne taip gyveni?
Rašyti komentarą