2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Vyriškas romanas

Dažnai papliurpiu apie lietuviškos vyriškos literatūros ilgesį. Ir ypač vyrišką lietuvišką romaną.
Tad dabar pabandysiu paaiškinti ko noriu. Būsimieji rašytojai, fiksuokite mano mintis, nes esu(tiksliau buvau) aktyvus finansiškai knygų vartotojas, dabar laikinai suspendavęs savo piniginių ženklų švaistymą knygoms dėl mažylės ir kriziaus. Bet tik laikinai.
Taigi paprastai ir aiškiai. 5 punktai:
1. Siužetas(story). Norėčiau pavadinti tai ko noriu istorija, net ne siužetu. Esminis romano elementas. Jei herojus guli lovoje ir kankinasi pagiriomis 300 puslapių – viso gero.Istorijos negaliu diktuoti, nes anos posūkiai privalo būti nenuspėjami ir įtempti. Nebūtinai detektyvas, net geriau ne detektyvas. Geriau tiesiaieigiai išsirutuliojanti istorija, nebūtina mane specialiai kankinti ar visas siužeto linijas atsimenu
2. Glaustumas. Romanas gali būti ir 100 puslapių, nesupyksiu. Daugiau taškų nei kablelių.
3. Autoriaus lytis. Vyriška. Nes moteris kiek bebūtų gabi rašymui anksčiau ar vėliau nuklys į emocijas ir tiek ten tematysi sveiką protą arba istoriją. Vyras gi anksčiau ar vėliau pakrypsta į ironiją ar humorą. Trumpam. Ką smagu skaityti.
4. Mintis. Pageidautina originali. Bet nebūtinai kiekviename puslapyje grūdama kaip imbecilui per jėgą. Geriau grakščiai ir netikėtai iššokanti pabaigoje arba visai tik perskaičius.
5. Herojus. Priverskite mane į jį įsigyventi. Padarykite jį man artimu patirtimi. Netgi šiek tiek didaktišku, visiems reikia pagalbos, net per romano herojų. Tegu jis daro/veikia/važiuoja/rezga. Tik nesėdi ilgesingai įsmeigęs akis į tolį po klevu. Ir jei ką nori sakyti – pasako aiškiai.

P.S. Viskas. Paprasta. Su kuo mano idealą palyginus? Ko gero kaip iš akies luptas romanas “Heklberio Fino nuotykiai”.
.
Rašyti komentarą