2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Pataikėme su vėliava

Vėlė, vėliava. Nemanau kad kitų tautų flag, bandiera, standart taip gražiai susieti su protėviais kaip mūsų žodis vėliava. Taip pat mano giliu įsitikinimu mes daugiau karų laimėjome ypač pradiniame valstybės kūrimo etape dėl karių geresnio motyvavimo kautis.Vieni sako, kad dėl didesnio vyrų procento gimstant ar tų pačių vyrų geresnio vyriškumo, kiti dėl galingesnės indoeuropiečių atneštos kūno struktūros. Bet buvo visai kitaip.
Visada baisu stovėti mūšio rikiuotėje, dreba rankos, kojos, prakaitas muša. Staiga pakeli galvą ir matai - visi tavo protėviai tavo vėliavoje su tavimi. Vėliava net plazda kaip įsitempę, kaip skuba protėvių vėlės tau padėti. Jų ten šimtai atėjusių padėti vaikaičiui. Tad ramu – su protėviais mūsų visada daugiau, mes nugalėsime. Tad mano galva mes tiesiog fantastiškai pataikėme su vėliava ir jos reikšme. Po to jau pradėjome pralošinėti kai vėliava liko pavieto ar kunigaikščio ženklu. Ne vėlių sambūriu.
Aišku tos pirmosios mūsų vėliavos buvo labiau karingesnės nei dabartinė žmuidzinavičiškoji vėliava. Kaip ir dainos. Todėl kitokie ir buvome.
Rašyti komentarą