Esu išsiblaškęs, tad naudoju mnemotechniką prisiminti kas kur. Štai rūsio raktai. Namie vis pasimeta. Tad logiškai pagalvojęs – palikau juos automobilyje, nes jie kaip ir ne nuo buto, o nuo gretimų rūsio durų, taigi kad lengviau būtų atsiminti kas ne buto – į automobilio dėtuvę.
Rūsio rakto visi suaugę šeimos nariai ieškojome tris dienas. Prisiminiau kad labai logiškai juos padėjau. Bet kur? Moterys ėjo ir iš eilės viską kratė. Bet tai ne vyro kelias. Kas vakarą sėsdavau ir pasitelkdama logiką bandydavau prisiminti kur logiška laikyti rūsio raktus. Tų logiškų vietų namie atsirado bent keturiasdešimt, bet nei viena nebuvo tikroji.
Rūsio raktus automobilio dėtuvėje radau netyčia...
Panašiai elgėsi ir mano tėvas.Jam beveik 80. Jau viską pamiršta. Tai norėjo paskambinti namo kada atvažiuos iš Druskininkų sanatorijos ir užmiršo visus alei vieno telefonus. Prisiminė namų adresą. Ir pasirodo informacinės telefonininkės senukui pagelbėjo – sujungė su namais. Vyrai nepasiduoda.
Apie ką aš čia? Apie tai kad jau aš ir tėvas sugebame kovoti su savo užmaršumu pasitelkdami įvairus mnemotechnikos būdus ir vyriškos logikos jėgą. Alzheimeris mums nebaisus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
– Pasak Cicerono, – pasakė Nikolas prisimindamas, – šią techniką išrado graikas Simonidas Kejietis. Jis vos spėjo išeiti pavakarieniavęs su daugybe įtakingų vyrų, kai įgriuvo stogas ir visus užmušė. Paklaustas, kas dalyvavo puotoje, jis sugebėjo atpažinti visus negyvėlius, prisimindamas, kur užstalėje jie sėdėjo.
– Kokią techniką? – paklausė Agas.
– „Retorikoje“ ji vadinama taip pat, atminties rūmais, – atsakė Makija. – Mintyse pasistatai namą, įsimeni kelią aplink jį, paskui pradedi sieti prisiminimus su jo įvairiomis savybėmis, baldais, pagražinimais, kuo nori. Jei susieji prisiminimą su konkrečia vieta, vaikščiodamas po pastatą, gali prisiminti be galo daug.
– Bet ši moteris save vadina rūmais, – prieštaravo Agas. – Lyg jos kūnas būtų pastatas, su kuriuo siejami prisiminimai.
– Vadinasi, kažkas smarkiai pasistengė, – pasakė Makija, – statydamas žmogaus smegenų dydžio atminties rūmus. Šios jaunos moters prisiminimai išdildyti arba sukrauti kurioje nors atminties rūmų, pastatytų jos sąmonėje, palėpėje, o ji tapusi visko, ką norėjo prisiminti jos šeimininkas, saugykla.
(Salmanas Rušdis. Florencijos kerėtoja)
Rašyti komentarą