Mano kaip ir pavažiavęs stogas jei kalbame apie keliones. Pasiryžęs važiuoti bet kur, tada tik turiu jausmą, kad gyvenu. Galiu keliauti net po Lietuvą. Užsiskaito širdyje kaip gyvenimas.
Anksčiau keliaudavau be komforto, dabar jau kaip apsikrovęs visiems žinomomis moteriškėmis – šiek tiek komforto naudoju. Bet kartais kelionės nebepavyksta arba štai yra net jų nemėgstančių. Antai vienas mano klasiokas kelių knygų (net yra romanų) autorius taip griežtai ir atsisakė šito džiaugmso. Ne, sakė jis, tikram rašytojui keliauti net kenkia. Jam užtenka ir patirties prie rašomojo stalo. Bet jis jaunystėje sąžiningai bandė. Jaunystėje dakentėjo iki Kaspijos jūros vidurio ir Kaspijos jūros viduryje jį ištiko vertybinė krizė. Jis pradėjo ašaroti ir keiktis. Nereikia jam Azijos ir Dardanelų. Nes jį viduryje Kaspijos jūros pabandė suvilioti nemokamai visus apsiėmęs pervežti per jūrą ir manąs tokiu būdu gauti kompensaciją laivo kapitonas. Net būsimam romanų autoriui tai pasirodė per brangus gyvenimo patirties kaupimo būdas. Chebra jam padovanojo červoncą su savo parašais kelionei atgal į Lietuvą (dar buvo socializmas ir TSRS laikai), pinigų daugiau niekas neturėjo ir jis laimingai parvažiavo namo neiškeitęs červonco.
Iki šiol laiko tą červoncą su parašais sekcijoje garbingoje vietoje ir rašo romanus apie gyvenimą nuo rašomojo stalo.
Panašiai atsitiko ir man kartą. Atsisakėme kelionės. Anais laikais įdomumo dėlei užvažiavome į Suchumio oro uostą. Turėjome dar pinigų ir sakome geriau pavažiuojame kur lėktuvu. Nes jau nuo Anapos iki pat Abchazijos prasidėjo baisūs pinigų reikalavimai už paprastą patranzavimą. Visa ta Juodosios jūros pakrantė gyveno ir sovietų laikais kaip kokiame kapitalizme. Visa pakrantė kalbėjo tik apie pinigus. Taigi bandysime išsiveržti už tų prakeiktų pinigautojų užburto rato skrydžiu bet kur, į kitą TSRS vietą, kur žmonės nekankina tranzuotojų kvailais pinigų reikalavimais..
Oro uostas buvo paprastutis su paminklu herojiškai žuvusiai komjaunuolei Nadiai Kurčenko (jei neklystu). Pažiūrėjome paminklą. Šviežias tvarkingas. Įvykis matyt nesenas.
Ir staiga mintis. Čia gi Brazinskų darbas. Bliamba pirmas sėkmingas lėktuvo nuvarymas prieš kelis metus iš Sovietų. Kaip mes pamiršome Brazinskų reisą į laisvę maršrutu Suchumis – Trabzonas (Turkija). Kokie gali būti bilietai vėl dviems lietuviams šitame oro uoste? Ir dar su pribaltišku akcentu kasininkei pasakytu tekstu – duokite du bilietus kur nors arba bet kur?
Dėjome greitai į kojas iš to nelaimingo oro uosto ir toliau tęsėme kelionę krovininiais vagonais geležinkeliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą