Abu Šadybojai
yra turtingiausi Sentobo tadžikų
kišlako Nuratau kalnyne vyrai. Gretimi kišlakai vargsta labiau – vienas
kišlakas gaudo gyvates, kiti kišlakai kasa auksą iš jau iškasto pramoniniu būdu aukso gavybos atliekų. O Sentobo tarpeklyje
gera derlinga žemė.
Pirmasis Šadybojus turi gesthauzą. Statinys
didžiausias kišlake, erdvus. Pats gyvena ir kitus priima. Bet visi Sentobo
gyventojai labai maži. Tai ir gesthauzą pasistatė pagal save. Štai einu pirmą
kartą į tualetą, prie durų pasilenkiu – jau žinau visada jos ten žemos – ir
pralindęs pro duris bandau tiestis. Džinkt galva į akmenį, net kraujas
pasipyle. Mat Sentobo arkitektai įsivaizduoja, kad į tualetą reikai ropoti
ilgoku urvu beveik keturiomis. Tą patį vakarą kaukštelėjau smagiai viršugalviu
dar kartą - šį kartą eidamas į dušą.Galvoje žaizdos iki šiol..
Na bet negi pyksi
ant tų kalnų tadžikų, jie žmonės kaip amerikonai, visada išsišiepę, duoda
asiliukus mažei pajodinėti, visi iš tolo šaukia “chieliou”(kišlake yra anglų kalbos mokytojas), mielai
fotografuojasi.
Išėjome
paivaikščioti po etnografinį-ekologinį kišlaką.
Kylant aukštyn į
kalnus kišlakas kai kur jau apleistas, bet griuvėsiai žavūs. Senosios kapinės
irgi apleistos. Keli kapai lyg praardyti gyvūnų ir iš kapų sklinda švelnus
keistas salstelėjęs kvapas. Nedrįsau klausti ar tai palaikų kvapas. Bet po tais
kapais prasideda kito Šadybojaus žemė. Irgi
malonus žmogelis, pavaišino mus savo pistacijomis, davė mūsų vedliui
pačio rinktos nuostabiai kvepiančios
kalnuose rinktos ziros (kumino), pasiūlė
atsigerti iš kibiro savo vandens. Pasigyrė:
-
Mano vanduo
geriausias visame kišlake. Visi sako, kad saldžiausias.
Išgėriau trečdalį kibiro. Atsigaivinus
galvon smogė mintis. Prakeiktas
Šadybojus Nr.2. Susiejau salsvą kapinių kvapą su antrojo Šadybojaus
saldžiu vandeniu. Kaip tik pakalnėje šulinys, po kapinėmis....Na ir nasvajus jo
matyt puikus. Praeivis užsuko pasiimt savo dozės ir laimingas iškeliavo gavęs..
Tad trečią kartą manęs jie neišdūrė. Kišlako parduotuvėje buvo alaus. Kibrajaus
alus, prastokas, bet šaltas. Prieš išeinant į ekoekskursiją patikslinau kainą. 4000 somų. Normaliai.
Grįžtant užsinorėjau nuplauti saldaus Šadybojau vandens skonį ir parodžiau
pirštais – du alaus. Daviau 10000 ir nesulaukiau grąžos. Savininko dukra nemokėjo
jokių kalbų, tik tadžikų. Tad parodžiau duok 2. Ji mojavo rankomis – ne. Aš
įsiūtau – užteks mane maustyti ekologiniu vandeniu ir daužyti galvą– griežtai
pareikalavau pirštais iš merginos
grąžos. Ji paskambino tėvui palydovinio ryšio telefonu - ir tas leido jai duoti
2000 grąžos.turistui. Nes patyręs turistas žinojo kainą.
Taip aš išlyginau kovos su Šadybojais rezultatą beveik iki lygaus:1-2. Todėl
fotografijoje su BM matote mane laimingą geriantį alų prie tos
Sentobo parduotuvėlės įėjimo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą