Jau vedžiodamas šunį pastebėjau - velniškai eikliai atidunda pavasaris į mūsų miškelį, žvaliai
triukšmauja medžiuose paukščiai,
dalinasi poras ir lizdus. Šį daug
žadantį pavasario rytą atvažiavau į
vieną valdišką įstaigą. Buvau susitaręs. Sėdėjau, laukiau. Valdininkės nebuvau
matęs.
Įlėkė kaip vėjas.
Jauna, daili, saikingai maloniai kaip vyresnio vyro akiai apvali. Na visa
pavasariška tokia.
-
Sveiki,
palaukite, aš tuoj nusirengsiu, - nusišypsojo.
O tada aš skausmingai pabandžiau prisiminti, kada paskutinį kartą girdėjau
tokią frazę iš tokių jaunų moterų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą