Iš religijotyros katedroje pasakojamų tikrų atsitikimų

Piktasis arbatinukas

Irgi tikras atsitikimas

Pas vienus gerus žmones gyveno toks čainikas. Bet jis buvo labai piktas. Ypač nemėgo šuns Silvestro. Prisitaikydavo jį apipilti verdančiu vandeniu arba užkristi ant galvos Silvestrui. Šuo tad pro virtuvę įsigudrino prašliaužti tik naktimis. Bet tada čainikas puldavo vaikus.
- Čainikas mane apipurškė,- rėkdavo vienas vaikas.
- Čainikas mane apdegino, - rėkdavo kitas.
Bet kaip jau sakiau žmonės jie buvo geri ir čainiko jie nenorėjo atiduoti čigonams. Nors kai gerosios šeimos galva kartą prisilakė, jau baudėsi tą padaryti. Bet kartą seni žmonės patarė nueiti į Universitetą, į religijotyros katedrą. Ten protingi žmonės, nuo užkalbėjimų padeda. Už pinigus. Atėjęs toks susisukęs žmogus pažiūrėjo, pažiūrėjo ir sako: - Koks gražus arbatinukas. Paėmė tik 10 litų. Ir nuo to laiko arbatinukas buvo nuostabus. Jeigu tik atspėji daikto ar žmogaus vardą ir jį teisingai pavadini - viskas susitvarko.