2009 m. vasario 10 d., antradienis

Niūrus Algimanto Mackaus atsakymas į Dylano Tomo ir Tomo Venclovos eiles

TRIUMFALIŠKOJI

Ir mirtis nebus nugalėta.

Vyrai numirę neatsigrįš, alkūnėm griaučius parėmę.

Šiaurės mėnulio šiaurės akis spindės virš buvusio kūno.

Kaulus surinks, bet jų nesudės kaip žodžio - raidės prie raidės.

Siela paliks, bet sielos neliks.

Ir mirtis nebus nugalėta.
Ir mirtis nebus nugalėta.

Moterys šauks lyties kaip lietaus lygioj išdžiūvusioj žemėj.

Kaulai balti sausroj sutrupės į smulkią vasaros dulkę.

Dulkes surinks, bet jos neuždengs sutraiškyto kūno liemens.

Kūnas paliks, bet kūno neliks.

Ir mirtis nebus nugalėta.
Ir mirtis nebus nugalėta.

Vyrai daugiau negrįš į namus.

Už laiko laikrodžiam plakant pulso ritmu,

tuščiuos kambariuos bus nakčiai klojamos lovos.

Niekas negrįš, bet visa išnyks, duris aklinai uždarys.

Laikas paliks, bet laiko neliks. Ir mirtis nebus nugalėta.


Mackus, Algimantas. Chapel B: Eilėraščiai. - Chicago: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 1965

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Unikalus atvejis: Dylanas prastesnis. Kaip vis dėlto baisu būti mažos tautos dideliu poetu archajiška kalba, kurios beveik niekas nesupranta.

Išvaikysi skaitytojus, Troy'au. :)

Anonimiškas rašė...

Bet kodėl tokios niūrios nuotaikos, Troy'au? Juk drauge su Balkanų moterimi jau beveik esi nutvėręs mirties nugalėjimo iliuzijai už uodegos?

Unknown rašė...

Pavargome laukti. Balkanuose viskas greičiau...

Anonimiškas rašė...

Laikas paliks. Mes ne. Po perkūnais, kuo dažniau skaitau, tuo ilgesnis darosi pretenzijų Apvaizdai sąrašas. Verčiau jau "Margo vasaros sodo" IV dalis, a? :)