2010 m. birželio 15 d., antradienis

Avulio plaukuota ranka – 2

Kadangi mane stipriai suėmė nervas, kad turtingesni už mane(tai labiausiai nervuoja) uždarė mano šešiolikos metų dviračio takelį tvora, tai tęsiu pasakojimą iki pergalingos pabaigos.
Paskambinau Avulytei , kuri pardavinėja dar neparduotus Verkių slėnio butus. Avulytė visiškai nieko nežinojo apie jokias tvoras ir uždarytus parko takelius. Koks įdomus biznio modelis, pardavinėja butus, bet tik teoriškai, realiai nėra jų mačiusi. Na tiek to, pagalvojau, gal tėvas neleidžia kalbėti su nepažįstamais. Paklausiau dar ar turi viešųjų ryšių skyrių bendrauti su visuomene. Irgi nežinojo ar yra toks skyrius. Na blogai kai dirba vien giminės firmoje – motyvacijos domėtis darbu nėra….
Tada paskambinau Verkių seniūnui. Vargšas seniūnas net pradžiugo, nes skundas tai ne jo. O Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos. Paskambinau ten, maloni sekretorė užsirašė mano telefoną ir tikrai valdininkas perskambino man. Sakė labai jam įdomi ta tvora, jam kaip parko teritorijos saugotojui tokie dalykai irgi labai nepatinka. Kažkodėl patikėjau šiuo pareigūnu. Jis lyg ir žinojo ką šneka. Dar parko valdininkas labai domėjosi ar aš tas pats žmogus, kuris pergyveno, kad Cedrono upelis keičia vagą. Ne, atsakiau, per Cedroną dviratį aš persinešu liepteliu, man vaga buvus nebuvus.
Rašyti komentarą