2012 m. balandžio 24 d., antradienis

Mažė Operoje




Mažė(jau trys metukai) debiutavo operoje, pačioje toje tikriausioje Vilniaus operoje. Aišku tokiai mažai ir su balkaniško charakterio elementais  sunkoka paklusti baleto drausmei(realiai renka nuo 4 metų), bet kadangi kai kas labai svajojo pamatyti dukrą scenoje, tai ir įvyko. Paėmė į vaikų grupę kuri šoko. Kitos mergaitės galva  didesnės, mažė išsiskyrė savo mažumu ir nepriklausoma dvasia.
Generalinėje repeticijoje išvis atsisakė  dalyvauti. Per daug šviesų, per didelė scena. Baisu. Bet į patį koncertą išėjo. Painiojosi didesnėm po kojomis, bet atsilaikė, nepargriuvo  ir sėdo į antrą eilę mojuoti rankomis. Pamojavo, pavargo, atsigulė pagulėti. Buvo gražinta šnypštimu iš už kulisų į rikiuotę. Iš rikiuotės pabėgo šliauždama keturiomis į kitą scenos pusę, kur nesigirdėjo šnypštimo.
Kai  kurie žiūrovai jau sekė ne veiksmą scenoje, o mažę. Bet užgrojo linksmesnė muzika ir mažoji šokėja grįžo palakstyti į sceną meniniu būdu. Kai primos darė finalinį špagatą, ji irgi išsiveržė į pirmas eiles ir klesterėjo savo špagatą.
Palaipsniui pagal scenarijų visos mažosios šokėjėlės išbėgo iš scenos. Bet manoji – ne. Ji suko ir suko ratus (ne pagal scenarijų) mojuodama rankomis. Parteris su balkonais  staugė iš džiaugsmo, plojo ir juokėsi. Mažei tai buvo dar didesnis  įkvėpimas bėgti dar ir dar.
Palaužė mažę tik labai nuožmus šnypštimas iš už kulisų. Ji nenorom paliko  sceną....

Oi, jaučiu dar bus visko su tais baletais ir šokiais...
Rašyti komentarą