2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Čirikas




Aš kaip tikras idėjinis konservatorius auklėjau kieme vieną jaunuolį. Tiesa tada dar gyvenau prie Kalvarijų  turgaus tai toks turginis kiemas buvo pilnas gyvenimiškų reiškinių, kuriuos lengvai galėjai paversti didaktiniais..
Štai ir vėl toks jaunuolis nusiskundė neturįs pinigų. Plačiu rankos mostu apėmiau kiemą ir sakau:
-         Pilna galimybių užsidirbti. Apsižvalgyk.
Jaunuolis apsižvalgė ir niūriai pamaskatavo galva. Nėra visai jokių galimybių uždirbti kieme prie turgaus. Dar kartą liepiau pagalvoti ir jau visai arti privedžiau prie rakinamų kiemo vartelių. Pirštu net parodžiau į vartelius.
Jaunuolis vis dar bukai tylėjo. Avinų proto brolis, pagalvojau, bet ištiesiau konservatoriškąją meškerę;
-         Šeštadienio rytą turgaus dieną atrakini ir lauki. Kai prašalaitis įvažiuoja užrakini ir lauki. Išvažiavimas – čirikas.
-         A!!!! O jeigu muš? – apsidžiaugė ir pradėjo galvoti savo galva jaunuolis.
-         Būsiu balkone su švilpuku. Atbėgsiu jei kas, - nuraminau.
Pirmas pagautas čiriko mokėtojas sureagavo į pasiūlymą lengvai išvažiuoti iš kiemo keiksmais ir šokęs mašinon brovėsi pro bordiūrus ir medžius taip, kad apibraižė mašiną. Tačiau čiriko principingai nemokėjo. Nieko, surėkiau  nuo balkono, pirmas blynas visada toks. Jaunuolis  padrąsintas tęsė savo verslo debiutą.
Antras klientas buvo ramesnis. Jis išsitraukė policininko pažymėjimą. Bet – ir čia jau sau pats užsidedu nedidelį laurų vainiką už jaunuolio tobulėjimą – jaunas verslininkas nesutriko. Jis pasakė:
-         Kaip jums ne gėda ne tarnybos  metu naudotis tarnybiniu pažymėjimu ir dar gąsdinant nepilnametį.
Policininkas iš nuostabos tylomis atsisėdo į savo automobilį ir tiesiog nežinojo ką sakyti. Jaunuolis kiek palaukė čiriko bet ir  iš antro  kliento nesulaukė. Tad paleido jį ir metė versliuką.
Bet mano galva gavo meškerę, sugebėjo ją suvaldyti ir gyvenime jam tai pravers. Juk gyvenimas prie turgaus pilnas galimybių.
Rašyti komentarą