2014 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Ir aš išmanus


Jėzau, jau aš galvojau liksiu ramiai sau tarp knygų, progreso paraštėse, ir nesuksiu  sau galvos dėl ...nu ten visokių programėlių ir išmaniųjų telefonų.
O dar kiekvienas  redaktorius vis paprotina, kaip suskaičiuoti raides su tarpais tekste, kaip tarpelius suriktuoti tik tokius, kokių reikia kalbos komisijai. Nėra ką daryti  - mokausi. Lyginu  tuos tarpelius kaip reikia  - su gadžetu. Tursenu, taip sakant, ir aš paskui septynmyliais žingsniais žengiantį progresą
Balkanų Moteris, sparčiau žengianti  į kažkur, įprūdijo ir man išmanųjį telefoną. Mažei, kuriai vis dar penkeri, mano naujas telefonas baisiai įdomus ir ne tik  įdomus, bet ji ten dar nemokėdama skaityti greičiau susigaudo ką kur nuveikti nei aš. Štai pastebėjau, kad dukra telefono diktofonu įrašo pasakas vakarais, kai aš jas seku.

Cha, bet ir aš nedurnas. Anksčiau, kai eidavau į protmūšius pirmadieniais  ir mažei neskaitydavau pasakų, antradieniais už bausmę skaitydavau dvi pasakas. Net burna išdžiūdavo, kol Uspaskicho balsu išvinguriuodavau Vilko klastas  iš Raudonkepuraitės. Dabar pasiūliau  mažei pačiai įsirašyti pasakas išmaniojo diktofonu ir kai manęs nėra pirmadienio vakarą  – klausytis iš mamos telefono pasakos, kurios tik širdelė geidžia..
Va taip va. Ir aš, ir aš pasikinkiau progresą! Dabar antradieniais skaitau tik vieną pasaką, ne dvi kaip anksčiau, nes pirmadieniais seku pasakas iš mamos telefono.

 Ir aš, ir aš sumojau kaip pasinaudoti  progresu!!!
Rašyti komentarą