Jėzau, jau aš
galvojau liksiu ramiai sau tarp knygų, progreso paraštėse, ir nesuksiu sau galvos dėl ...nu ten visokių programėlių
ir išmaniųjų telefonų.
O dar kiekvienas redaktorius vis paprotina, kaip suskaičiuoti
raides su tarpais tekste, kaip tarpelius suriktuoti tik tokius, kokių reikia
kalbos komisijai. Nėra ką daryti -
mokausi. Lyginu tuos tarpelius kaip
reikia - su gadžetu. Tursenu, taip
sakant, ir aš paskui septynmyliais žingsniais žengiantį progresą
Balkanų Moteris, sparčiau
žengianti į kažkur, įprūdijo ir man
išmanųjį telefoną. Mažei, kuriai vis dar penkeri, mano naujas telefonas baisiai
įdomus ir ne tik įdomus, bet ji ten dar
nemokėdama skaityti greičiau susigaudo ką kur nuveikti nei aš. Štai pastebėjau,
kad dukra telefono diktofonu įrašo pasakas vakarais, kai aš jas seku.
Cha, bet ir aš
nedurnas. Anksčiau, kai eidavau į protmūšius pirmadieniais ir mažei neskaitydavau pasakų, antradieniais už
bausmę skaitydavau dvi pasakas. Net burna išdžiūdavo, kol Uspaskicho balsu
išvinguriuodavau Vilko klastas iš
Raudonkepuraitės. Dabar pasiūliau mažei
pačiai įsirašyti pasakas išmaniojo diktofonu ir kai manęs nėra pirmadienio
vakarą – klausytis iš mamos telefono pasakos,
kurios tik širdelė geidžia..
Va taip va. Ir
aš, ir aš pasikinkiau progresą! Dabar antradieniais skaitau tik vieną pasaką,
ne dvi kaip anksčiau, nes pirmadieniais seku pasakas iš mamos telefono.
Ir aš, ir aš sumojau kaip pasinaudoti progresu!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą