2015 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Apie fotografijų albumą panelėms ir moterims



Buvau pas tetą, kuriai jau virš 80 metų. Ji leido pasirinkti iš savo albumo kelias senas įspūdingas fotografijas. Viena 1926 metų fotografija iš Amerikos buvo tikras atradimas. Šiek tiek paaiškėjo žiauriojo matriarchato mūsų  giminėje šaknys. Ten nufotografuota šeima Amerikoje ir kitoje pusėje užrašas nuo sūnaus Amerikoje mamai Lietuvoje - štai tie,  kurių tu taip neapkentei. Ta mama, mano promočiutė, taip nemėgo savo marčios, kad išėdė ją net į Ameriką. Bet fotografiją išsaugojo.
Kita nuotrauka, iš vėlesnių laikų -  stambus labai aukštas  vyras prie  motociklo. Tas girininkas  pabėgo nuo bolševikų į Argentiną. Naktį atėjo pas mano senelį - savo sesers vyrą -   ir beldė į langą:
-         Važiuojam,  Povilai. Aš  balševikams netarnausiu.
Būčiau dabar  “Boka Chuniors” arba “River Pleit”  gerbėjas. Bet senelis nevažiavo.
Vienos  labai gražaus ir šviesaus veido vyro nuotraukos teta net neleido čiupinėti. Čia jos amžinai. Tepasakė – kvaila labai buvau.
Apie tetą sukosi jaunystėje labai daug vaikinų. Šitas – pavadinkime jūreiviu, kam jau mirusio žmogaus vardą tampyti – piršosi, teta dar nenorėjo tekėti, tai jis išvažiavo į Liepoją, plaukiojo jūron, vedė. Kitas atmestas pabėgo į Kaliningradą. Trečias – brigadininkas Kazickas – važinėjo su emka (toks mandras anų laikų motociklas su lopšeliu) - ir vaikė kulokais konkurentus nuo tetos  namų. Buvo mandras: ataskaitose atsisakinėjo rašyti vienetus, rašė – štukos. Bet vėl – teta netapo tada  nei Kazickiene, nei kitokia.
Kartą – pasakojo su fotografija rankoje teta – visai atsitiktinai sutiko savo jūreivį parduotuvėje dvare, jis kaip tik ėjo lauk, jį  į vidų. Abu iškart išėjo iš parduotuvės po liepom  ir jūreivis paklausė, ar priimtų jį grįžtantį pas save. Teta atsakė, kad jau jie išsiskyrė kaip jūroje laivai, nes jis vedęs.
Taip daugiau ir nesimatė. Abu saugojo vienas kito fotografijas. Jūreivis vėliau  išsiskyrė su pirma žmona ir su antra žmona, bet trečią kartą nebepaklausė tetos ar priimtų. Tik kitų klausinėdavo kaip ji.
O teta istoriją apie fotografiją rankoje baigė taip:

- Aš tai moterims  ir  merginoms  pasakyčiau taip. Stverk ir nepaleisk  savo meilas. Niekada. Kitaip gailėsies iki smerties. Net jei vedęs, jei tau jo reikia, kviesk. 
Jūreiviui  reikėja pasakyti – atvažiuok, kai būsi laisvas, tadu po liepam prie pardatuvės, o ne honorų rodyti... 

Komentarų nėra: