Aš net du
pirmadienius nežaidžiau protmūšių (bet komanda – niekšai - tik geriau be manęs žaidė). Nuo protmūšių
trūkumo ir Paryžiaus įvykių visiškai
pagedo nervai.
O pas mumi juk
tiek atsitiko. Balkanų moteriai buvo pakeistos
akys (lęšiukai). Aišku chirurgai pasistengė, padarė operaciją kruopščiai
ir gerai, nes jie suprato...suprato iš vienos pacientės frazės prieš
vežant į operacinę:
-
O kaip jūs
utilizuojate išpjautas akių dalis?
Chirurgas sakė dar neteko jam matyti per ilgą praktiką tokiais dalykais susirūpinusio paciento, guldomo ant operacinio stalo. Kiti
žmonės ant operacinio stalo šiaip paklausia ar išgyvens, ar dar matys, ar
skaudės ir kitokių nereikšmingų dalykų. Bet išpjautų akių utilizavimo tvarka nei
vienas ant operacinio stalo dar nesirūpino.
Taigi buvo laikai - ir niekada nebebus jau – kai BM nematė koks dulkių
sluoksnis ant mano opelio, kur numesta apelsino žievelė, net nematė ką aš skaitau.
Dabar už mano paties pinigus ji matys, nurodys, patikslins, lieps sutvarkyti ir
perskaitys. Ir – be abejonių - atliekų rūšiavimas bei utilizavimas namie smarkiai
pagerės..
Išvada, blogai kai per daug pinigų, padarai tada lemtingų žingsnių. Gal
nereikėjo BM tos operacijos, juk šviesą nuo tamsos tai skyrė ir gerai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą