Karlitai sukako
dveji metukai. Ta proga, bet pradėsiu nuo pradžių...
Mes mėnesį
gyvenome sode ir aptvertoje teritorijoje
šuniui buvo suteikta visiška laisvė. Vakar grįžom į butą. Šuo susikaupė, vėl negalima savo
reikalų daryti kur nori ir kada nori. Reikia kentėti, kol šeimininkas išves į lauką. Šeimininkas po futbolo miegojo
kaip užmuštas,.tad jau suaugusi Karlita padarė taip.
Miegu. Aušta rytas.Girdžiu
šuns letenos tap tap, kažką atneša ir padeda man prie galvos. Net nepramerkiu
akių. Vėl tap tap, atneša antrą kažką ir padeda prie galvos.
Susidomėjau.
Pramerkiau akis.
Karlita atnešė du batukus, maždaug:
-Ei, šeimininkas, aukis, varom į kiemą.
Ir kad lengviau
būtų nešti - atnešė mažiukus mažės batukus. Ne mano sniegbrydžius.
Dveji metai..Šuo
pasiekė maksimalią brandą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą