2016 m. spalio 11 d., antradienis

Liberalas lovoje

Šito aš nesitikėjau visiškai. Liberalai ne tik peržengė penkių procentų barjerą, bet ir įsiskverbė į kitą mano lovos pusę.
Vakar visą dieną nuo pat ankstyvo ryto nebuvau namie, grįžau tik apie pusę vienuoliktos. Adata į kelį, darbelis, televizinis interviu rusiškai, protmūšio finalas. BM manęs budriai laukė lovoje. Aš dar nieko neįtariau.
BM sako, štai kokį gražų koliažą dovanų aš padariau iš mūsų fotografijų.
Buvo gražu, visi išsišiepę ir laimingi. Aš tai fotografijoje  buvau išsišiepęs, nes tadžikų kišlake slinkau prie stalo nukrauto degtine ir arbūzais pavėsingame sode šalia linksmai gurgančio per akmenis kalnų upelio.
Staiga sudomino du elementai papildomai įdėti į koliažą. Mano rankose  vaivorykštinių spalvų vėliavėlė ir iš mano burnos išeinantis komiksinis debesėlis su užrašu “cho-cho”.
-         Čia dabar kas? – rūsčiai paklausiau. – Kodėl aš su gėjų vėliavyte? Ir kas per cho-cho?
-         Na man norėjosi linksmų spalvų, padurniavimo, juk į gimtadienį eisime. Bandžiau  degtinės bonkas uždengti kažkuo, - paaiškino kitoje lovos pusėje gulinti.
Menininkė... Ir neprisikabinsi – saviraiškos laisvė. Atsiguliau nusisukęs ir mąsčiau. Gal  tikrai dėmesio žmonai trūksta, jei tokius koliažus dėlioja? Ar per daug per tuos prakeiktus rinkimus visi aplinkui šneka apie liberalus? Liberalizmas jau mano lovoje? O gal namie dažniau būti? Ji kažką bando subtiliai užsiminti? Bet buvau pavargęs, tad užmigau neišsiaiškinęs.

Koliažas egzistuoja, bet nesitikėkite pamatyti viešai. Bus tik šeštadienį viename name Vilniuje. Tikiuosi ant sienos nesikabins tokios nesąmonės žmonės.
Rašyti komentarą