Šito aš
nesitikėjau visiškai. Liberalai ne tik peržengė penkių procentų barjerą, bet ir
įsiskverbė į kitą mano lovos pusę.
Vakar visą dieną nuo
pat ankstyvo ryto nebuvau namie, grįžau tik apie pusę vienuoliktos. Adata į
kelį, darbelis, televizinis interviu rusiškai, protmūšio finalas. BM manęs
budriai laukė lovoje. Aš dar nieko neįtariau.
BM sako, štai
kokį gražų koliažą dovanų aš padariau iš mūsų fotografijų.
Buvo gražu, visi
išsišiepę ir laimingi. Aš tai fotografijoje
buvau išsišiepęs, nes tadžikų kišlake slinkau prie stalo nukrauto
degtine ir arbūzais pavėsingame sode šalia linksmai gurgančio per akmenis kalnų
upelio.
Staiga sudomino
du elementai papildomai įdėti į koliažą. Mano rankose vaivorykštinių spalvų vėliavėlė ir iš mano burnos išeinantis
komiksinis debesėlis su užrašu “cho-cho”.
-
Čia dabar
kas? – rūsčiai paklausiau. – Kodėl aš su gėjų vėliavyte? Ir kas per cho-cho?
-
Na man
norėjosi linksmų spalvų, padurniavimo, juk į gimtadienį eisime. Bandžiau degtinės bonkas uždengti kažkuo, - paaiškino
kitoje lovos pusėje gulinti.
Menininkė... Ir neprisikabinsi – saviraiškos laisvė. Atsiguliau nusisukęs
ir mąsčiau. Gal tikrai dėmesio žmonai
trūksta, jei tokius koliažus dėlioja? Ar per daug per tuos prakeiktus rinkimus
visi aplinkui šneka apie liberalus? Liberalizmas jau mano lovoje? O gal namie
dažniau būti? Ji kažką bando subtiliai užsiminti? Bet buvau pavargęs, tad užmigau
neišsiaiškinęs.
Koliažas egzistuoja, bet nesitikėkite pamatyti viešai. Bus tik šeštadienį
viename name Vilniuje. Tikiuosi ant sienos nesikabins tokios nesąmonės žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą