Prisikabinau prie
gerb.G.Vilpišausko klaidos (mano galva) jo puikioje naujoje knygoje. Vieną
geriausių ryžių rūšį plovui jis vadina Lazar. O aš protestavau, nes aiškiai
prisiminiau savo šių metų vasarą Taškente ir net turiu fotografiją iš Mirabado
turgaus Taškente, kur ryškiai spausdintomis raidėmis - Lazer.
Tada Vilpišauskas
rado ir pateikė nuorodą, kur tie ryžiai vadinami netgi Lazarj. Kaip Biblijos
personažo Lozoriaus. Ir tvirtino tame pačiame Taškente matęs ryžius turguje su
užrašu Lazar.
Ta proga
buvau priverstas aršiau pasikapstyti po
Taškento paslaptis. Ir pasirodo mes abu
neteisūs.
Kaipgi yta iš
tikrųjų?
Sovietų laikais
Taškento ryžių selekcijos institutas išvedė naują ryžių rūšį. Siuntė atrinktas
sėklas į Kubą, tie ten augino ir darė savo
selekciją ir sėklas siuntė atgal į Taškentą. Ir taip kelis kartus.
Pavyko kubiečiams su uzbekais išburti
naują ryžių rūšį labai tinkamą plovui, bet su viena ypatybe. Jei geriausi ploviniai Devzira ryžiai yra raudonoko atspalvio, tai
ši naujoji rūšis turėjo šiek tiek žydro
atspalvio. Todėl sovietiniai uzbekų selekcininkai ir pavadino tuos ryžius Lazurnyj. Toks yra oficialus šios ryžių
rūšies pavadinimas. Tai pirmoji paslapties dalis.
Antroji
paslapties dalis ta, kad uzbekų ryžių augintojai, neišsilavinę dechkanai, tokių
ilgų sudėtingų pavadinimų svetima kalba kaip Lazurnyj tiesiog negeba
nei parašyti, nei ištarti. Todėl sutrumpino pavadinimus iki trumpų
kažkur girdėtų – Lazer, Lazar, Lazarj. Ryškus uzbekų polinkio gramatinėms klaidoms pavyzdys iš to pačio turgaus - Napoleono tortas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą