#turnishkes
Rytą buvo
taip velniškai šalta, kad iš kelių Turniškių trobų kaminų jaukiai išvinguriavo dūmai.
Bet vyrams, kurie
jau rinkosi prie parduotuvės aptarti kaip praėjo vasara, šaltis nerūpėjo -
vynas bei alus dar tebebuvo brangūs.
Vyrai grįžo
aiškintis kas dabar kaime kiečiausias iš po vasaros.
Pradėjo anūkas.
Išėjo stačiomis kojomis prie parduotuvės suoliuko, tirštai nusispjovė ant žemės
ir persiplėšė baltus marškinius ant krūtinės.
Vyrai net užmiršo
suktinių dūmą įsitraukt į plaučius.
-
Kas ten ant
mano senelio varo? – raiškiai paklausė anūkas.
Už anūko pečių stovėjo dar nematyto
skaičiaus jo draugeliai. Kas antras turėjo štakietą išsirovęs iš tvoros. Kurie
be štakietų - šiaip dideliais
kumščiais. Tad visi pratylėjo.
Net krivių krivis burbleno tik sau panosėje nudelbęs akis žemėn. Ką jau
beatsikirsi kaip jo pačią gražiausią vaidilutę nujojo ir nujodyjo miškan. Ne
vyras jau...
Nėra kam atsakyti, pagalvojo vyrai ant suoliuko. Kažkuris nuo suolo
galo pagalvojo – Remašius? Bet pats susigėdo
tokios kvailos minties. Remašius jau
kelintą mėnesį plastamasiniu kastuvėliu kapstė vandens kanaliukus bei
futbolo aikšteles pamiškėje ir atrodė visai nepavojingas, nes visą laiką
kvailai šypsojosi. Paluckiokai keitėsi palutes po eilinio pasitaškymo tarpusavyje.
Anūkas praėjo girgždėdamas naujais odiniais čebatais pro suolą ir pro
parduotuvę. Antra ėjo Ingridka, nors ir su sijonu. Po Dalkos mada tokia.... Jo
draugeliai iš paskos. Vyrai nudelbė akis.
Tai čia ir bus naujasis Turniškių brigadininkas?
Viską matė žvitrios Tapiuko akys. Bet žvelgė iš toli, nuo pamiškės. Liesas
kol kas štakietu mojuoti prie parduotuvės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą