2017 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis

Kas kiečiausias

#turnishkes

Rytą buvo taip velniškai šalta, kad iš kelių Turniškių trobų kaminų jaukiai išvinguriavo dūmai.
Bet vyrams, kurie jau rinkosi prie parduotuvės aptarti kaip praėjo vasara, šaltis nerūpėjo - vynas bei alus dar tebebuvo brangūs.
Vyrai grįžo aiškintis kas dabar kaime kiečiausias iš po vasaros.
Pradėjo anūkas. Išėjo stačiomis kojomis prie parduotuvės suoliuko, tirštai nusispjovė ant žemės ir persiplėšė baltus marškinius ant krūtinės.
Vyrai net užmiršo suktinių dūmą įsitraukt į plaučius.
-         Kas ten ant mano senelio varo? – raiškiai paklausė anūkas.
Už  anūko pečių stovėjo dar nematyto skaičiaus jo draugeliai. Kas antras turėjo štakietą išsirovęs iš tvoros. Kurie be štakietų  - šiaip dideliais kumščiais. Tad visi pratylėjo.
Net krivių krivis burbleno tik sau panosėje nudelbęs akis žemėn. Ką jau beatsikirsi kaip jo pačią gražiausią vaidilutę nujojo ir nujodyjo miškan. Ne vyras jau...
Nėra kam atsakyti, pagalvojo vyrai ant suoliuko. Kažkuris nuo suolo galo  pagalvojo – Remašius? Bet pats susigėdo tokios kvailos minties. Remašius jau  kelintą mėnesį plastamasiniu kastuvėliu kapstė vandens kanaliukus bei futbolo aikšteles pamiškėje ir atrodė visai nepavojingas, nes visą laiką kvailai šypsojosi. Paluckiokai keitėsi palutes po eilinio pasitaškymo tarpusavyje.
Anūkas praėjo girgždėdamas naujais odiniais čebatais pro suolą ir pro parduotuvę. Antra ėjo Ingridka, nors ir su sijonu. Po Dalkos mada tokia.... Jo draugeliai iš paskos. Vyrai nudelbė akis.
Tai čia ir bus naujasis Turniškių brigadininkas?

Viską matė žvitrios Tapiuko akys. Bet žvelgė iš toli, nuo pamiškės. Liesas kol kas štakietu mojuoti prie parduotuvės...

Komentarų nėra: