Meistrai auksarankiai

Jeigu žmogus moka puikiai darbuotis rankomis, tai kitomis vietomis jau nelabai. Nes pasaulyje turi būti harmonija.

Štai šviežias pavyzdys.

Skambinu meistrams:

-         Ar jau važiuojate?

-         Taip, į kalną kylame.

Lekiu ir aš, jaučiu pavėluosiu, jei jie jau ant kalno. Atvažiuoju prie namo – tyla ir tuštuma. Skambinu.

-         Kur jūs?

-         Dvarčionyse.

-         Mes tarėmės Viršupio soduose. Adresas toks ir toks.

-         Taip, žinau, mes Viršupio soduose kartą buvome.

-         Tai kodėl jūs dabar Dvarčionyse?

-         Tai čia viena moteriškė taip nurodė.

-         O kodėl jūs klausėte tos moteriškės, jei žinote kur važiuoti? 

Bet šioje pokalbio vietoje  aš nutariau mykiančių meistrų nebekankinti bei apklausos būdu išgavau  ką jie didelio ir aiškaus žino Saulėtekyje, tegu ten ramiai stovi ir nieko neklausinėja aplinkinių  Atvažiuosiu jų parsivežti.