2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Alyvos šakelė kaip blogio ženklas

Prieš keliolika metų alyvos šakelė buvo taikos ženklas. Visokie Kremliaus remiami taikos judėjimai mojavo juo kaip pasiutę. Bet mes nestovime vietoje ir dardame. Žodis dardėti kiek  įmanoma žodžiais tiksliai  apibūdina būseną, kurioje yra Vakarai ir mes, neseniai su džiaugsnmu patekę išsvajoton civilizacijos kaip ir viršūnėn. Dabar dardėsime kartu. Žemyn.
Blogis su alyvos šakele iš ten ir ateina, iš vietų kur auga alyvmedis. Mūsų kvailos, pažangios ir šiaip moteriškės pamenu žiūrėjo išsirovę iš marazminio rusiško socializmo varianto į tuos ramiai laiką tarp pirštų seikėjančius  alyvmedžių augintojus ir nepaliovė žavėtis. Jūra, saulė, ramybė, tamsūs vyrai, kavinės, taurelės. Neskubrus Viduržemio jūros gyvenimas.
Pasirodo tie ramūs vyrai sunerimsta kai iš jų atima ramiai be pastangų  kapsintį į kišenę pinigą ir net eina streikuoti. Nors tai ko gero jų įprasta būsena. Buvo tokia sąvoka - itališkas streikas - tai kai lyg ir dirbi, bet iš tikro slapta streikuoji. Šitą itališką streiką visoje  ES dabar matome vismae gražume, ES politkia šneka, bet nedaro, ES prezidentas - mazgotė, graikai tik streikuoja, kol Graikija  darda  velniop. Italai su savo vadu Silvijumi dulkina viską kas juda.
Visur itališka streikas, net  mūsų lėtieji valdininkai jau gerai jį pramoko.
Šiaip  viskas man aišku. Tik viena  dar ne. Extra virgin alyvų aliejų naudoju, iš dyko supratimo, kad taip turi maitintis vidurinioji klasė vyresniame amžiuje. Bet dar kažkodėl neapsikrėčiau tuo alyviniu požiūriu. Manau mokesčiai yra gerai, Lietuvos valstybė privalo būti, šeimos augina vaikus.  Aišku su laiku gal apsikrėsiu. Gi vartoju tik kelis metus. Bet matyt  turi užkrato tas lėtas alyvmedžio augimas, kai pasodinto medžio derlių mato tik  kita karta, arba naudoji savo protėvų pasodinto medžio vaisius. Ir pasirodo tai yra blogis. Protėviai padarė, mes suvartosime. Kur mums bėgti ar stengtis. Viskas  bus  -  seni alyvmedžiai dar stovi. Gal seni, gal jau nenašūs,  bet mums dar užteks. Patys nebedarome čia ir dabar. Nesiekiame rezultato now.

Alyvinis požiūris ir pražudys, paskutinį kartą alyvų aliejų kitos kartos jau pajaus verdantį  pilamą į gerklę už ne tų dievybių garbinimą. O kol kas - jūra, saulė, ramybė, kavinė, tamsūs vyrai, taurelė....Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija...amžinos atostogos...

6 komentarai:

viz3 rašė...

Nesakau kad esi totaliai neteisus.
Bet tas rezultato siekimas "čia ir dabar" man primena dviejų suoliukų istoriją.
Turiu tokių giminaičių, kurie skuba. Puola, daro, kitus skubina.
Tai va, pernai pasisiūliau padaryt suoliuką. Nes jiem pasėdėt lyg ir norėtųs, bet patiems pasidaryt nu niekaip nėr laiko - reikia pult dirbt, o paskui alų gert ir sportą žiūrėt (ar ką ten dar rodo per tą dėžę). Supjoviau lentas ir sukroviau džiūt. "Ee.. sakei darysi suoliuką..?" - "Darysiu. Kai lentos išdžius, kitąmet." - "O jeigu dabar..?" - "Tada greit supus." - "Žinau žinau, bet davai vis tiek padaryk."
Padariau.
Dabar (po metų) kojos jau kokiu trečdaliu nupuvę(kalba apie suoliuką lauke).
O suoliukas, kurį padariau normaliai, stovi jau kokie penki metai. Irgi lauke.

Unknown rašė...

Aš apie alyvas, jie appie suoliuką.
Kliautis tik kitų kartų sukurtu - ydinga. Patys turi sukurti...

scania gti rašė...

Nu tai truputis genų inžinerijos - ir alyvmedis duos alyvos per savaitę. Ir aliejaus duos, ir naftos. Reik tik leidimo - ir nesikliausim kitų kartomis. Nei jų palikimu, nei jų patarimais :)
Na, juk niekas nesiruošia nieko palikinėti vaikams. Kam statyti namą šimtui metų? Kartoninis pigiau! Vaikams? O gal vaikai norės kitokio!
Tai ne sąmokslas. Tai paminklas ant mūsų civilizacijos :D

Unknown rašė...

...nebaigei. Paminklas ant kapo?

scania gti rašė...

Aha :D
Kiekviena karta vis labiau įrodo, kad jie yra gudresni už tėvus.
Kiekviena karta vis labiau supranta, kad laisvė ir laimė yra tik dabar.
Kiekviena karta vis daugiau dalykų paskelbia prietarais ir atgyvenom.
Kol liks tik dabartizmas :D
O po jo - tik Egipto piramidės...

Partizanas rašė...

Tegyvuoja dabartizmas! Live fats, die young and leave a beautiful corpse.