2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Vilnius pokaryje

Tėvas su draugeliu , abu 80mečiai, pasakojo savo atsiminimus apie pokarinį Vilnių(1946-1948).


Keli įdomesni pastebėjimai.

Turgų buvo daugiau, štai vienas buvo dabartiniame skvere Naugarduko – Pylimo kampas. Jiems įstrigo anų laikų lenkų siūlomi turguje aliejuje kepti bulviniai blynai – pliocki goronci, pliocki goronci – taip šūkaudavo pardavėjai. Placki ziemniaczane – būtų dabartine literatūrine. Lietuviškai mieste buvo šnekama nedaug.

Lenkų emigracijos banga apie 1948 metus iš Vilniaus buvo šiek tiek priverstinė, nebuvo tremtis, bet naktį ateidavo pareigūnai ir sakydavo reikia išvažiuoti.

Kai buvo jauni beveik nevartodavo alkoholio, buvo tiesiog per brangu. Naminės nebent kai atveždavo iš kaimo kas. Alaus tiek negerdavo kiek dabar žmonės geria. Amatų mokyklose mokytis buvo geriausia materialine prasme, duodavo uniformas, buvo neblogos valgyklos. Vienas norėjo mokytis gimnazijoje, bet tėvas neleido, per brangus išlaikymas būtų buvęs...

Tada dirbdavo ir šeštadieniais, vienintelė poilsio diena būdavo sekmadienis. Beveik visada eidavo į Vingio parką, ten buvo pagrindinė darbininkų poilsiavietė. Maudydavosi Neryje, kas nors pasiimdavo gitarą arba akordeoną. Net miesto autobusu brangu buvo važiuoti, visur pakakdavo jauniems savų kojų apeiti Vilnių. Be Vingio parko dar smagu eiti būdavo į kinus, mėgo “Aušrą” prie stoties. Rodydavo trofėjinius filmus.

Aplink dabartinį Kalvarijų turgų buvo kariuomenės kazarmos arba bulvių laukai. Žalgirio stadionas vadinosi Spartako. Buvo bulvių laukas vietoj stadiono, bet pastatė gana greitai. Nepamena ar vokiečiai statė ar ne. Bet vokiečiai belaisviai kai kurie atrodė gana liūdnai. Juos vesdavo po darbo kolonomis kažkur į Subačiaus gatvės galą, tai kai kuriuos draugai vilkdavo už parankių. Patys nepaeidavo.

Garsų Vilniaus žinovą Vladą Drėmą tėvas neišleido su jais mokytis amatų mokykloje, nes reikėjo uždengti namo stogą. Atidėjo taip jo mokslus.

Abu 80mečiai rodė kur dirbo ir gyveno, tai geriausiai prisimena kur gastronomai ir milicijos skyriai buvo bei gražias bendramoksles ir bendradarbes...jaunystė...

13 komentarų:

kept rašė...

O gal tiesiog placki goronce, kas reikštų karšti?
Kas dėl turgaus Pylimo/Naugarduko kampe, tai čia jau nuo pat XIX a. buvo senasis malkų turgus.
http://www.heritage.lt/km/laik/000b.asp?view=0312010659

kept rašė...

O tiksliau gorące :)

troy rašė...

persakiau žmonių kaip JŲ PRISIMINTA...

kept rašė...

Taip, supratau. Ir ačiū už tai ;)

Taškas rašė...

Dabartinių santykių su lenkais šviesoj reiktų plačiau apie tai:


" Lenkų emigracijos banga apie 1948 metus iš Vilniaus buvo šiek tiek priverstinė, nebuvo tremtis, bet naktį ateidavo pareigūnai ... "

Tik autentikos - ne komentarų

troy rašė...

Paklausiu ką jie prisimena, bet žmonės seni, atmintis gali ir suklysti.

kept rašė...

@Taškas
Centriniam archyve yra bylos, pasirašytos Gedvilo ir Sniečkaus, „Dėl Lenkijos Respublikos piliečių repatriacijos į tėvynę”.

Taškas rašė...

kept,

vargu ar ten bus kas pasakyta apie "naktį ateidavo pareigūnai" - tie tikrai ateidavo naktį, bet dėl tremties Sibiran...

O senųjų vilniečių, tokių, kurių tėvai, seneliai,proseneliai palaidoti rasose kaip ir nėra. Kiekvienas pažįstame gal po vieną du tokius. Turėtume gi skaičiuoti dešimtimis. Dabar gi vilniečiai - tai kaimiečiai ir kauniečiai.

Gal todėl tokie songailiški esam...

grumlinas rašė...

Labai įdomu, ačiū.
Kaslink lenkų repatriacijos - kabo pas mane tekstas-cliffhangeris, niekaip nenukrenta į internetus :(

fanta rašė...

VITALIJA S T R A V I N S K I E N Ė LENKŲ IŠVYKIMAS IŠ VILNIAUS ...

http://www.minfolit.lt/arch/13501/13655.pdf

Siūlau paskaityti. Čia rašoma apie kultūrinių vertybių pervežimus, bet ir apie žmonių "repatriacijas" yra gana daug smulkmenų. Dalykai, kurie buvo kažkiek girdėti, bet tik kažkiek.
Vieni išvažiavo savo noru, kitiems tas noras buvo truputį "sužadintas".

fanta rašė...

O skaitydamas aną, radau ir dar vieną- "RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ REPATRIACIJA Į ..."

http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit71/Lit705.pdf

Inga rašė...

Vladui Drėmai tai šimtas metų, tai kokio amžiaus jis būtų mokęsis amato su dabartiniais 80-mečiais, jei tėvas būtų išleidęs?
Ir nuo 1946 m. jis jau buvo dailės instituto dėstytojas, taigi truputį keista čia su ta amatų mokykla.

troy rašė...

aha, galai nesueina....perklausiu diedukų kaip čia yra...