Po Dovydu

Jei iš Florencijos geležinkelio stoties eini link Sinjorijos tai beveik pakeliui yra turgus. Dvi valandas iš Romos traukiny praalkome ir pirmiau nutarėme  pažiūrėti florentietiškų skanumynų. Balkanų moteris buvo nusidažiusi plaukus tada labai tinkamo italams rudumo spalva ir mes gavome nemokamai iš italų vyrų supratimą apie visus turgaus skanėstus. Aš ėjau iš paskos ir ragavau arba kroviau į maišelius maisto pavyzdžius. Galų gale išsirinkome ir nusipirkome patys skanios arabiškos duonos, carciofi aliejuje ir avies sūrio gabalą.

Po to nuėjome prie Dovydo. Jis buvo aukštai, mano moteris pamatė vyriško grožio etaloną ir prisiminė turgų. Ten paliko skarelę. Ji pati nueis ir grįš. Aš likau sėdėti po Dovydu ant laiptų. Kitos sėdimos vietos Sinjorijos aikštėje buvo tik kavinėse. Bet man kaip senam turistui tiko ir ant laiptų po Dovydu. Vietą išsirinkau visiškai tinkamą stebėti gyvenimą, o tiksliau moteris.

Vizualiai tiesiog mačiau ką jos veikė praeitą naktį. Tos kurios vyrų nematė metus, - iškart nusisukdavo, tik tiek pažiūrėdavo Dovydą kiek rekomendavo kelionių vadovas. Moterys kurioms sekėsi gyvenime maloniai sau pažiūrėdavo nuogą Dovydą net ir iš užpakalio. Apeidavo, sukiodavosi, būtų marmurinis vyrukas žemiau net matyt paplekšnotų per minkštą vietą. Kai kurios kažką prisimindavo, kitos net plėšriai laižydavo lūpas.

Aš visas tas moterų reakcijas stebėjau ir kartu vis paimdavau gabalėlį duonos, ar sūrio, ar griebdavau pirštais varvantį aliejumi carciofi iš plastmasinės talpos. Duona ir sūris trupėjo. Na galvojau vėliau apsivalysiu, kai baigsiu stebėti bei valgyti.

Viena juodukė ispanė, tad maža, bet graži, žiūrėjo į Dovydą ilgai. Jai jis labai patiko. Ji užsižiūrėdama net glostėsi savo džinsus ties apatine kūno dalimi, kur apimtis 90. Jai buvo visai malonu. Toje aikštėje. Ispanė pasakė kažką nueinančioms draugėms. Ji pasiliko.

Pažiūrėjo dar į šoną palei skulptūrą, aš kaip tik kabinau varvančiais aliejumi pirštais carciofi. Ji išplėtė akis. Bandžiau apsivalyti ir aliejuotais pirštais nubraukiau trupinius. Situacija su švara ant mano kūno dar pablogėjo. Ispanė pakėlė akis į dangų. Ten stovėjo nenumaldomai tobulas Dovydas, nealiejuotais pirštais ir be trupinių ir be pilvo. Po to vėl pažiūrėjo į mane. Aš supratau nebeverta trūkčioti, aliejus ir trupiniai ant mano didelio pilvo kaip ypatingai nedovydiško pasaulinės vyrijos atstovo kabo nenuplaunamai gėdingai.

Ispanė nuėjo liūdna, atsisukdama tik į Dovydą. Balkanų moteris grįžo su skarele ir dar papildomai mane išbarė už bendrą Sinjorijos aikštės vaizdo gadinimą. Radai vietą užkandžiauti, ji barė.

Jau žinau, atsakiau...