Štai visi mes
dabar mokomi per mass media ir kitus galus demokratijos, tolerancijos ir kitų
pažangių dalykų. Aš savo laiku irgi esu davęs įvairių pamokėlių žmonėms iš ne
ES šalių kaip pas mus daromas verslas ir kaip efektyviai veikia demokratija.
Beveik galėčiau žengti smagiu ir pinigingu verslo konsultanto keliu.
Turkas
vairuotojas atvežė fūrą prekių tuo nedėkingu momentu, kai visi krovikai buvo
kovingai nusiteikę. Atrodo tai sutapo su Violetos atliekama naujo vyro paieška.
Taigi krovikai (jei stebėjo Violeta) tuo metu krovė greitai ir piktai. Darbas
virte virė, buvo paskutiniai ikikriziniai mėnesiai. Staiga ateina keli krovikai
ir sako:
-
Nūū,
nekrausime, dūrnas vadyla. Gal geriau duosime į snukį.
-
Kam, -
nustebau (pasąmonėje blykstelėjo mintis negi man, už ką, vyrai?)
-
Vadylai,
naglas labai...
Supratau - laikas palikti jaukų kabinetą ir keliauti į laukinius sandėlius.
Kai atėjau kaip tik turkas vairuotojas birzgino fūrą tolyn nuo nurodytos iškrovimo
vietos. Isteriškai šūkavo kelių kalbų kratiniu. Bandžiau priėjęs išsiaiškinti,
bet tik tiek supratau, kad jo vadovas priimant į darbą liepė neiškrauti mašinos kol nebus sumokėti
pinigai. Iškviečiau ekspedijavimo firmos vadybininką. Jis per porą valandų kabodamas ant dviejų mobilių sugebėjo įtikinti turkų viršininkus, kad babkės yra
pakeliui arba jau sumokėtos, tik bašibuzukai tie jų banko sąskaitoje nemato. Krovikai rūkė niūriai kaip tamsūs audros debesys ir
žvilgčiojo į laikrodį.
Vairuotojas tylomis išklausė per perduotą mobilų vadų šūkčiojimus ir leido
krauti fūrą. Bet fūros nepadavė ten kur reikia, trūko poros metrų. Krovikams
teks krauti ir po darbo jei taip stovės fūra. Turkas isteriškai tylėjo ir kratė
galvą. Nieko jis nedarys, mašinos nejudins, nebeturi teisės vairuoti.
Vienas krovikas, kuris smarkiai sugadino nervus ir skrandį dirbdamas naftos
platformoje, pažiūrėjo į mano veido išraišką beįkalbinėjant turką ir
pasiūlė:
-
Tai jau gal
galima?
-
Dabar jau
galima, tik nusiveskite už kampo, kad ne viešai.
Nusisukau, pasėdėjau kelias minutes, žiūrėjau kaip gražiai ošia aukšti
medžiai ir čiulba paukščiai. Trys krovikai atvedė po kiek laiko už parankių
vairuotoją, besišluostantį rankšluosčiu nosį. Nosis buvo patinusi bei kiek
kraujavo. Turkas jau buvo ramus ir tik
kartojo du klausimus:
-Eto demokratija? Eto Jevropa?
Mašiną padavė ten kur reikia. Mašina buvo greitai iškrauta.
Taigi konsultuoju: ir Europoje kartais galima, jei labai sunku susitarti su
kitos kultūros žmogumi ir tai padeda.
6 komentarai:
"isteriškai tylėjo" - gerai.
Čia kaip ir pirmoji verslo konsultacija?
Kažkodėl prisiminiau tokį gal 1961 metų nutikimą, kurį papasakojo a.a.Algirdas - daktaras, dirbęs tais laikais jūroje:
Jūrininkams prie Afrikos krantų be galo įkirėdavo vietiniai, atplaukę pirogomis ir šmižinėją laive:
-Rus, mir, družba, sputnik!!!
Zampolito prigrąsinti jūreiviai kentė, vaišino PRIMA ar PAMIR... Bet kuo toliau, tuo labiau svečiai įžūlėjo. Bocmanas galų gale neapsikentęs nusivedė kelis aborigenus į šaldytuvą ir palaikė juos ten ketvirtį valandos. Uždarytus. Kai atidarė, tie be žodžių -pliumpt pliumt - sušoko į šiltas vandenyno bangas ir tik iš ten pasigirdo:
- Bliad, RUS bliad,bliad!!!
Tik taip, ko gero, galima kai ką konsultuoti...
Galima atsakyti tik taip- tai ne Europa, o kas tai yra, geriau net nepradėsiu.
Europa kuri moka apsiginti.
Rašyti komentarą