Tikslus traukinių grafikas Sultanahmete

Tada dar buvau nepatyręs  ir kelionę Stambulan leidau organizuoti kelionių agentūrai. Na ir ji man pasiūlė šaunų variantą – gana pigus senovinio kolorito viešbutukas istoriniame Sultanahmeto rajone 5 minutės pėsčiomis iki Mėlynosios mečetės su vaizdu į jūrą. Dar  kaip bonusas – nemokamai paims vairuotojas iš oro uosto. Imu šitą, pasakiau. Naivus buvau, tokio gėrio už tokią kainą nebūna...

Ir tikrai vairuotojas laukė su tik viena klaida mano varde pavardėje plakate, maloniai paplepėjome apie  apie turkų politiką ir krepšinį važiuodami taksi. Kai jau įlindome į kreivų   siaurų Sultanahmeto gatvelių raizginį išvis užkaifavau. Medinis XIX a. Stambulas. Gražu ir visiškas irstančios imperijos koloritas. Kai kurie medinukai  laikėsi tik kelių prikaltų lentų prie gretimo namo  dėka. Kiti buvo jau parestauruoti it kokioje Treniotos gatvėje Žvėryne.

 Mano viešbutukas dar labiau privertė mane užkaifuoti, mažas, medinis, senutėlis be euroremonto. Nedidelėje kreivoje aikštėje. Išlipau išsišiepęs iki ausų. Portje buvo pagatavas įlisti į užpakalį savo eunuchiškai saldžiu veidu. Duosiu tikrai visą eurą, pagalvojau, gal žmogui labai reikia pinigų.

Kambariukas irgi ...viskas siaura ankšta kaip  tikrame sename viešbutyje.

Ūmai išgirdau artėjantį baisų traškesį, dundėjimą, švilpimą ir ....pažvelgiau į portje, jis buvo ramus. Matyt ne 7 balų žemės drebėjimas. Pradariau užuolaidas ir atšokau, po langu lėkė traukinys gero pusmetrio atstumu. Iškištum ranką – nuneštų. Viešbutukas plonomis beveik popierinėmis sienomis virpėjo nuo pamatų iki stogo. Supratau, kodėl be euroremonto, dabar grius ir taip, remontan kišti pinigų nebeverta.

-         Naktį nebūna, - paguodė portje, kai vėl galėjome išgirsti vienas kito balsą,. – dar du šį vakarą ir viskas.

Išėjau paslampinėti po apylinkes kol tie du praeis. Kai grįžau, pasitikslinau ar tie du jau? Taip taip, pritariamai palinksėjo turkas. Jau, jau, bet jo veidas buvo dar liūdnesnis.

Kai priguliau  vėl prasidėjo žemės drebėjimas. Aš vėl apsirengiau ir nuėjau pas portje  Tai šitas iš kur? Portje pasakė  pats nežino, pagal  grafiką neturėjo būti. Gal koks atsilikęs. Bet buvo dar liūdnesnis. Daugiau nebus.

Vėl atsiguliau ir užmigau. Pažadino košmaras, kad ant manęs bilda traukinys, o aš guliu ant bėgių ir tuoj jaunas mirsiu perrėžtas šimtatonio traukinio. Akurat, traukinys bilda. Vidury nakties. Nubėgau jau neapsirengęs pas portje. Portje pamatęs mano veidą  užsidengė savo veidą rankomis ir greit palindo po stalu. Bliamba, sau sustojęs pagalvojau, jau ne pirmą kartą  jį muša viešbučio svečiai už tikslų traukinių grafiko žinojimą.

Tad aš nemušiau. Palaukiau kol jis atsargiai išlindo iš po stalo bei susitariau,  kad perkeltų į kitą viešbučio pusę nuo  geležinkelio iš ryto. Taip  atvargau kelias naktis. O ir pusryčiai buvo neblogi terasoje su geru vaizdu į jūrą. Ir net matėsi gabalėlis Top Kapi rūmų. Gyveno dar viešbutyje keli priekurčiai anglai ir skandinavai. Tik įdomu ar jie apkurto ten ar jau tokie buvo iki atvažiuojant į Stambulą...