2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis

Strateginio mąstymo pradmenys




Strateginis  mąstymas yra reikalingas kiekvienam aukštesnio lygmens vadovui. Be to nė pro kur. Bet nuomonė, kad galima to išmokti mano giliu įsitikinimu yra blefas. Jei jis yra tai nuo gimimo.  Jei nėra, tai pasiduok aukštesnėm jėgom ir kokiai Verslo žinių leidžiamai knygelei. Geriau  su nuolaida kai išpardavimas. Nereikia pulti iš karto kol brangi. Jos visada atpinga...

Kaip supratote aš strateginį mąstymą turiu. Ir visada turėjau,  net  po paskutinių egzaminų baigus vidurinę mokyklą. Pasakoju kaip pasireiškė. Man rūpėjo tokia panelė L. Ji tiksliai nusakė koordinates Molėtų rajone, kur bus išvežta mėnesiui močiutės ir žemės ūkio perauklėjimui dėl blogo elgesio. Klasiokai pasidavė mano įkalbinėjimams važiuoti stovyklauti į Molėtų rajoną, kur daug ežerų, miškų ir gamtos gėris. Yapč gražus ežeras X netoli Molėtų ir plento Molėtai – Labanoras.  Kaip supratote niekas tikrojo mano plano  nežinojo.

Su klasiokais smagiai žygiavome su atsargomis kuprinėse link ežero X  Molėtų rajone. Pakeliui miškelyje Y mus pasitiko ant samanų pakloto besėdinti mergina L. Ji nusiskundė jau laukianti gerą valandą. Pasakiau – matai mūsų daug, sunku buvo taip tiksliai suorganizuoti. Klasiokai susikeikė. Vsio, jie suvoke - vieną palapinę aš jau aiškiai iš jų išplėšiu  su tokiais neįmanomai atsispirti  jokiam tarybiniam jaunuoliui raudonais importiniais merginos L. šortais.

Kitą dieną mergina L. ražydamasi mūsų atskiroje palapinėje pareiškė, kad bus blogai. Tėvai tiksliai atvažiuos ieškoti mūsų. Jai neleido niekur dingti iš močiutės namų. Ji močiutei prisipažino, kad bus prie ežero X. Iš ryto tikrai nueis močiutė kolūkio kontoron paskambinti jos tėvams. Mintyse paskaičiavau kada atsidaro kolūkio kontora bei kiek laiko lekia įsiutusio merginos   tėvo vairuojamas  žiguliukas iki ežero X iš Vilniaus. Einam, atsakiau, laiko  nėra. Anais laikais merginas tėvai dar godojo.

Kaip atpasakojo klasiokai mano bei jos tėvai pasirodė maždaug po valandos mums išvykus. Matyt kontorą vėlavo atidaryti....Jie atvyko nuo Molėtų pusės, bet mūsų pakeliui nematė. Klasiokai tvirtai žinojo mano įpirštą informaciją (kurią išdavė tik palaužti  rūsčių  grąsinimų), kad mes iš Molėtų dar varysime į Palangą.
Iš tikrųjų pasukome į priešingą logikai pusę - Labanorą (tai yra keliu ilgesniu 50 km), o iš ten  į Pabradę, ten  traukiniu Vilniun.
Tėvų pasala Molėtų autobusų sotyje ir ant plento Utena  - Vilnius tęsėsi  visą dieną. Aišku rezultatų buvo lygiai  nulis, bet nors vakare parvežė į Vilnių klasiokus, kuriems sugedo nuotaika stovyklauti prie ežero.
Tėvams  užteko proto prisiminti, kad proto pradmenis turiu ir Palangon jau nevažiavo ieškoti.

Tuo laiku strategiškai  išmąsčiau, kad reikia smogti ten kur mūsų nelaukia. Pas jokius draugelius į jokius plotus nesiveržėme ir taip sėkmingai nuslėpėme savo buvimo vietą. Paskambinome rusų kalbos mokytojai, kadangi abu buvome jos mėgiami. Ji pasakė, vaikai, ką darote, bet leido dar pagyventi pas ją  vieną  dieną ir patylomis išėjo.
Po to kitą dieną ji ir sutvarkė reikalus nuramindama abiejų tėvus ir perduodama  nusidėjėlius į namų areštą.
Moralas:  jei tai ne tvirti strateginio mąstymo pradmenys prasimušę net pro raudonus importinius šortus, tai kas tada?
Rašyti komentarą