Papamo

Pamenu sovietų laikais  skaičiau man užstrigusį fantastinį kūrinėlį, kupiną socialistinio   realizmo teorijos pagrindų. Ten tame apsakymėlyje buvo šviesus rytojus ir vienintelis žemėje likęs alkoholio vartotojas. Net specialią santrumpą pagal tarybinę madą tam žmogui socrealizmo fantastas  buvo sugalvojęs. Jei teisingai pamenu lyg ir челпоспоал – человек последний потребляющий алкоголь.

Savaime suprantama socrealizmo fantastiniame kūrinėlyje net ir tas paskutinis  alkoholio vartotojas džiugiai džiaugėsi esąs paskutinis toks. Ir tvarkingai vaikučiams pasakojo kokis blogis jis besąs.

Įsisiautėjęs šių laikų liberalizmas paskutinio alkoholio vartotojo  nė nemano rasti net ir drąsiausios fantastikos kūrinyje. Mano galva artimiausioje ateityje mes jau galime pamatyti kitką.

Paskutinę paklusnią moterį. Papamo.

Kai ją rodys per televiziją jau tada tvirtai žinosiu, mūsų laikas pasibaigė, mūsų civilizacijai – atia. Laukiame kas įsikurs mūsų vietoje.