2014 m. birželio 25 d., trečiadienis

Lenkijoje – Lietuvoje. 1 dalis



Šaltą Joninių ilgąjį savaitgalį buvome  Lenkijoje, kuri Lietuva. Tai visos žemės nuo Lietuvos iki Netės upės Augustave, tai yra senosios sienos tarp Lietuvos  ir Lenkijos. Trumpos impresijos.

Dzūkavimas

Pabandžiau pas Punsko lietuvius užsisakyti nakvynes telefonu. Tai galima susileisti išgirdus jų šneką - dzūkuoja kaip pasiutę. Ce, laidziam, gaudzik ir panašiai. Ir žmonės dzūkiško gerumo, leistų apsigyventi, ale nežino ar bus laisvų vietų. Kai paskambini į fiksuotą tai žmona be vyro nesprendžia (kas aišku pagirtina). Kai paskambini vyrui į mobilų, tai jis neturi užrašų kurie namie. Tai nusispjovėm skambinėti ir užsisakėm  per seną gerą booking. Anas  veikia ir Punske. Tai gavome nakvynes pas tą patį Albiną  Šilainėje, kuris telefonu visai neturėjo vietų.
Senoji karta charakterio dzūkiško, vakarais, kai tik susitikdavo mano ir Albino žvilgsniai, tai jis paslaptingai pamodavo ranka man ir eidavom kur žmonos nemato. Po taurelę, po kitą vis išragaudavome kažkokios skanios vietinės  miškų trauktinės. Kartą ir visą butelaicį. Nemokamai. Tai jie ten visiška  Lietuva, automobiliai su lietuviškais  numeriais, pasai lietuviški. Gyvenviečių pavadinimai ir lenkiškai, ir lietuviškai. Albinas dar net  buvo gavęs Vatikano pasą. Vaikus grąsinasi leisti tik už lietuvių. Sūnus – būsimas Šilainės paveldėtojas -  Kaune mokosi.
Sovietų laikais Albinas važiavo 5000 km per aplinkui aplankyti už šešių kilometrų gyvenančią pusseserę. Ana  davė kelias butelkas  samagono rusų pasieniečiams, kad įleistų Albiną su lenkišku pasu iki josios. Kai pamatė iš Lietuvos pusės Punsko bažnyčios bokštus – ašaros pabiro Albinui.


Sarmatų citadelėje

Albino kaimynas ir draugas Petras yra slaptos sarmatologijos citadelės šeimininkas. Oficialiai nuorodos  - prūsų ir jotvingių sodyba. Bet ko neįsilaidzia. Reikia tartis telefonu labai iš anksto. Petro Lukoševičiaus telefonas +48603977637. Visa laimė, kad Šilainėje kartu buvo ir Lietuvos krepšinio rinktinės fanai su Sėkla priešakyje atvykę į Punską palaikyti lietuvybės. Tai mus su Sėklos komanda  įsileido.
Galiu drąsiai sakyti – ryškiausias kelionės epizodas. Vienas nedidukas žmogelis pristatęs jotvingių pilių, alkaviečių, kosminės energijos priėmimo  perdavimo centrų,   prūsų vadų šlovės alėjų. Taip, keistokas, bet ar standartinis šiuolaikinis  žmogus užsiimtų pilių statyba šiais laikais.

Dar įdomesnių dalykų galima išgirsti ekskursijos metu.  Koks  nupiepęs nuo knygelių Universitete vartymo istorikas gali ir kojas pakratyti nuo sarmatologinių įžvalgų, bet aš matęs visko – atlaikiau ramiai. Buvo net įdomu apie žodžių arielka ir arijas ryšį išgirsti. O iš mažės mano net pinigų nepaėmė  Petras už ekskursją, nes labai gera energija iš jos rankos ėjo. Iš mūsų su Balkanų moterimi paėmė po šešis zlotus (arba galima penkiais  litais), - su  energija rankose matyt prasčiau.ar sarmatiškos dvasios akyse neturėjome. Kelios senyvos tylios žmogystos su gera sarmatine  energija akyse tylomis blaškėsi po miškelius aplinkui, kol mes su Sėkla ekskursavome. Laukė kol išeisime. Gal kokiom apeigom  ruošėsi....
Rašyti komentarą