2014 m. birželio 27 d., penktadienis

Lenkijoje – Lietuvoje. III dalis


Charonas

Lenkai visus mus atvažiavusius laisvai susodintų į turistines flotilijas ir liktų dar vietos. Štai Augustave plaukėme 303 žmones talpinančiu laivu mes trise, penki indai, du lenkai. Mažė bėgo ratu po laivą nesustodama pusantros  valandos taip buvo erdvu ir  linksma. Kitu to laivo reisu plaukė dar mažiau turistų. Bet lenkai kaip šalis - Europos magnatas išdidžiai varinėjo tuščius laivus po ežerus.
Liūdėjo tik BM. mes atžvažavpme pagal kelionės planą  paplaukti Augustavo kanalu. O  kaip visada į kelionės laivu pabaigą išaiškėjo, kad Augustavo kanalu šis laivas neplaukia. Aš jai ramiai paaiškinau, kad Ostrūdos – Elbliongo  kanalai, kuriais plaukėme pernai  yra žymiai efektingesni ir Augustavo kanalai tik blyški kopija. BM kaip visada nepatikėjo manimi. Ir vis zyzė dėl kanalų. Tad priėjome  pėsti ir pažiūrėjome į kanalą ir jame nei vieno laivo nebuvo. Pasakiau, gal kanalas  sugedo arba  per aukštas vandens lygis dėl lietaus šliuzams ir todėl jie laikinai neveikia. Bet ir vėl iš pasipūtusio žmonos veiduko mačiau netiki ji savo vyru ir viskas. Tas moterų nepatiklumas....
Tad Vygriuose savaime suprantama vėl iš pat ankstyvo ryto puolėme į vandens pramogas. Liūdnas vienišas (ta prasme nei vieno turisto kiek akis užmato) valtininkas it Charonas iškart mumyse atpažino lietuvius. Pasakė jo mama buvo lietuvė ir prieš mirtį tekalbėjo tik lietuviškai. Dėdė mamą tik suprato,  o jis jau bemokėjo tik “laba diena”. Na taip, pagalvojome, tik cepelinai ir  laba  diena likę iš mūsų čia...Dar Vygrių ežero ar Ančios upės pavadinimas.
Nors Augustave, paminkle  Žygimantui Augustui,  miesto įkūrėjas nepamirštas tituluoti Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Taigi kiek paplaukiojome irkline valtimi Vygrių ežeru ir užkabinome net gabalėlį Juodosios Ančios upės. Buvome pirmi tą rytą, tai narai, laukiai ir kitokios antys dar leido pažiūrėti į savo vaikus. Juodąja Ančia ko gero smagus žygis baidarėmis. Nes koks tūkstantis baidarių Vygriuose ir  apylinkėse kankinosi sausumoje visuose kiemuose kiek akis mato keliais aukštais. Kai jos visos suplaukia į Ančią tai paukščiai matyt  jau  turi dingti su visais vaikais nuo triukšmo  ir alaso. Bet kol kas kol nėra turistų....

Durniukai šopinge 

Po to pradėjo lyti, dar labiau šalti ir su liūdesiu atvykome  į paskutinę kelionės atrakciją – šopingą Suvalkuose. Atrodėme matyt liūdnai, nes vaikų žaidimo aikštelėje Plazoje mus prėmė žaisti kartu su durniukais – dauniukais ir  kitais vargšais vaikais. Nemokamai.
BM šopingavosi  viena, sakė šopingas geras ir mane pavargusį jau nuo dviejų parduotuvių apipirko pigut pigutėliai cygan style batais su blizgančiomis žvaigždutėmis bei užrašais Venezia, Moscow, NewYork. Dėl Moscow aš kiek priešinausi, bet BM pasakė taigi Moscow tik ant pado. Aha, pagalvojau, tada tinka.
Dar nusipirkome grybų džiovyklę džiovinti pomidorams, svarainiams  ir obuoliams, trešnių, skrandžio karčiosios  trauktinės ir maišą kitokių reikalingų, bet man nesuvokiamų daiktų

Apibendrinant – Punsko kraštas  ilgam savaitgaliui visiškai tinka.


Rašyti komentarą