Maistiniai kazusai
Žuvies nemėgstu,
tai žuvies vakarienėmis iš prigimtinio moteriško bjaurumo BM mane kankino Šilainėje. Sakė labai sveika šviežia žuvis tiesiai iš ežero. Vakarienės eidavome
prie ežero į barą. Ir ten atnešdavo kibirą įvairių žuvų. Mano galva jas gaudė
prie ežero su meškere pastatytas tylus Albino žentas.
Paklausdavo kurią
kepti. Mėsos tai tam kibire mano
dideliam liūdesiui nė ženklo. Kol
išgerdavome po bokalą alaus Albino vaikai iškepdavo žuvį. Kartą kai reikėjo
pakeisti Punske detalę iš staiga sugedusios fritiūrinės bulvytėms, tai laukėme
du bokalus laiko ir antras bokalas buvo nemokamas. Klastingi tie Punsko dzūkai.
Na dienomis tai
išvažiuodavome ekskursauti ir ten jau maitinomės normaliai - žuvų nevalgėme.
Bet štai prie Vygrių vienuolyno .patekome į visiškus
lenkiškus kulinarinius spąstus. Prie pat
išėjimo išalkome ir akysna pakliuvo
didžiulė maisto panašaus į cepeliną fotografija. Lenkiškai ten buvo pasigirta,
kad turi jie to ryškiai nufotografuoto nacionalinio patiekalo kartacze daug ir
pigiai ir karšto. Ir tik 8 zlotai vienas.
Užsisakėme. Ir ką
jūs sau galvojate. Atnešė po tipingą Lietuvai cepeliną (didžkukulį) su
tipingais spirgais ir pridėjo dar lenkišką kulinarinį pagardą – kopūstus ant
salotos lapo. Na kam? Ėjau net šeimininkės
klausti ar taip iš tikrųjų reikia. Taip, atsakė, net neraudonuodama tamsaus gymio lenkė, čia
jų vietinis miestelio paveldas ir viso krašto Suvalščyznos paveldas ir taip tikrai reikia.
Pats cepelinas buvo didelis ir skanus. Lenkiškai – kartacze. Na bet tie kopūstai...
Kopūstus lenkai
deda ir į savo pierogi (koldūnai), bet ir vėl ten jie ne į temą kažkaip.
Skanesni pierogi su grybais ar mėsa.
Dar kepa bulvinius
blynus, bet juos paduoda be grietinės.
Bet bent jau cukrumi nebarsto kaip visiškai bulviniuose blynuose nesusigaudantys
vokiečiai.
Ir paskutinis
kulinarinis lenkiškas kazusas. Per keturias dienas matėme tik vieną kebabinę.
Kaip ten išgyvena/prasimaitina lenkų
jaunimas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą