Mūsų katė mirė ir
Balkanų moteris pasiūlė įsigyvūninti šunį. Nes, pasirodo, mūsų šeimos (pabrėžiu, visų iki vieno šeimos
narių) svajonė buvo šuo. Kaip visada maloniai nustebau, pasipriešinau tik
lengvais perbėgimais toldamas nuo apšaudymo zonos.
Tada išsirinkau
kompe man gražiausią šunį - rudąjį
trumpaplaukį vengrų vižlą. Jei vižlo negausime
- tai nors Burbonų braką.
Pats pigiausias –
brokuotas brakas be dėmių - kainavo 450
eurų. Jei su visomis dėmėmis tai kažkur į kosmosą nuo 1000 eurų.
Bet juk galima
daryti ir šiaip gerus darbus, nebūtinai būti konsumerizmo auka ir vedžiotis tik
pižoniškų veislių šunį su paltuku. Yra prieglaudos, kur išgelbėjęs šunį nuo
mirties gali gauti grąžos mana
dangiškąja.
Šunų prieglaudoje
taip dvokė, kad net aš susiriečiau ir
pasakiau:
-
Taigi kai tie
šunys taip smirda, kur mes jį laikysime? Namie? Balkone?
-
Tėti, -
paaiškino mažė, - ir tu kartais smirdi,
bet laikome namie...
Tada pareikalavau nors berniuko, nes namie moterų diktatūra man jau
įkyrėjo. Sutiko. Prieglaudoje visi šunys kaip išprotėję lojo ir draskėsi nuo
lenciūgų. Kampe radome liūdną šuniuką, kuris vienintelis nelojo. Užsimezgė
kontaktas. Pavedžiojome, lakstė su mumis ir liūdnai nelojo. Aplankėme kelis
karus tą prieglaudą. Mūsų šuo vis labiau nebelojo ir kiūtojo kampe. Tik labai švelniu
liežuviu laižė mūsų rankas.
Palūžau.
Jamam.
Tada prieglaudos vadė apžiūrėjo mus (žmones, ne šunį) ir pasakė, kad mums
tikriausiai nepavyks, nes mes katininkai ir šiaip iš išvaizdos...na žodžiu, netiki ji mumis. Na manimi tikėjo
turkai, kurdės ir švedai. O dabar kažkur Rasų gatvės užkampyje man neduos nelojančio šuns?
Atidavė.
Karlita. Taip pasirodo prieglaudoje buvo vadintas mūsų šuo. Galūnė -a
truputį mane įtempė. Bet pagalvojau kaip visada blogai nugirdau. Karlito. Senas
geras filmas “Karlito kelias” su Al Pačino. Garbingas gangsterio vardas. Mano
šuniui tiks.
Smirdantis Karlito parvažiavo drebėdamas su mumis namo ir iškart apmyžo
svetainės parketą. Atsargi prieglauda
prikrovė pusę mašinos senų laikraščių. Dabar supratau kodėl klausė ar didelis namas?. Reikės uždengti
tais senais laikraščiais visų keturių kambarių ir virtuvės parketą, nes visur
gangsteriškai pridirbs mūsų šuo. Lyg čia jam būtų Niujorkogatvės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą