Karlitos nauda -
2
Visi tikriausiai yra patyrę kaip klaiku
gerti odekoloną “Trojnoj” neužkandus. Net labiausiai patyręs alkoholikas privalo odekoloną užkasti
– kitaip nė per kur. Traukuliai, vėmimas, veltui išmesti centai. Tad
mūsų miškelyje, kuris buvo kažkada Jomanto parkas, kai dar Jomantas buvo
perspektyvus “Lietuvos Ryto”
krepšininkas, kol nesusidėjo su Pareigyte iš 69, po susidėjimo aišku
Jomantas degradavo kaip krepšininkas. Ne jis vienas – Jasaitis, štai irgi
su Pikul, modeliu iš tos pačios 69
serijos, susidėjo ir kur jo
meistriškumas dabar?
Arba buvęs
krepšininkas Redikas ar buvęs
milijonierius Pinkevičius (abu su ta pačia)
ir kur jų šlovė?
Taigi parkas po
merginų iš 69 serijos veiklos vėl atgavo
istorinį Jamonto pavadinimą ir gražiai apaugo
krūmokšniais ir visokie puslaukiniai
gyvūnai jame veisiasi. Ežiai, voverės, kėkštai. Pamėgo parką ir alchašai, jie susikūrė sau atkampiose vietose jaukius barus.
Užkandį odekolono gėrimui slepia žolėje arba tarp krūmų šakų.
Mano Karlita
paskelbė karą parko alkoholizavimui. Išėjus palakstyti pakelia nosį ir lekia į alchašų krūmus. Jei jie ten – grįžta nieko nepešus, tik aploja.
Jei jų nėra – iš ten grįžta triumfuodama su jų meiliais suslėptais batonais ar duonos gabalais. Patenkinta
pasideda ant žolės grobį ir išdidžiai sugraužia.
Su kolegomis
šunvedžiais pasitarėme, kad mūsų
parko alkoholikai vieną kartą neras
užkandos, kitą kartą neras. Susinervuos. Matyt įtars vienas kitą ir sugūrins nosį nekaltam kolegai. Gal šiuo
metu jau aidi po Jamonto parką klaikūs keiksmai ir taškosi kraujai. Juk alkoholio
iškankinti žmonės yra jautrios nervinės
konstrukcijos asmenybės.
Bet man taip pigiau šunį išmaitinti. Ir su alkoholizmu viešose
erdvėse kovojame. Ir beje, tikiuosi,
kad alchašai jau tiek degradavę, kad mano blogo neskaito...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą