Čia kai kurios
niūrios gyvenimiškos filosofijos (ai, visada viskas blogai) žmogystos išreiškė
norą sužinoti kokia nauda iš šuns. Papasakosiu apie pirmą naudą.
Kartą išlipau
išsimaudęs iš vonios ir prilaisčiau grindis vandens. Neišvaliau vandens balos ir tokiu būdu pažeidžiau
karinio statuto kažkurį ten straipsnį. Skandalas.
Tačiau geroji nematoma laisvosios rinkos ranka mane
tuo metu prilaikė toli, kitame kambaryje, miegamajame. Karinį statutą
prižiūrinti moteris (visi tikiuosi supranta kuri....) pamatė balą ir šalia
balos tupint nieko kol kas nenutuokiančią Karlitą.
Ir rūsčiai paklausė
Karlitos:
-
A kas čia
padarė?
Karlita, ilgai negalvojusi, iškart
pradėjo atgailauti. Tą ji moka, neveltui
buvo paimta už akių gerumą iš prieglaudos.
Vizgino uodegą, prisiplojo prie žemės, žiūrėjo kaltomis akytėmis, kurio suminkština
žiauriausio zlodiejaus širdį. Šliaužiojo ant kelių ir leido tylius inkščiančius atgailos garsus.
Toks greitas prisipažinimas sumažino Karlitos kaltę, buvo lengvai pabarta, bala išvalyta.
Aš tuo metu pridėjęs ausį prie kambario durų sėkmingai išvengiau tardymo -
a kas čia pridirbo?
Ir jūs dar klausiate kokia nauda iš šuns. Viską prisipažįsta iš karto be
ilgo tardymo.
O Karlita gavo dešros gabalėlį nuo manęs.
Vėliau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą