2015 m. liepos 22 d., trečiadienis

Kaip Batumio taksistas sirgo už baltą derybininką-sportininką


Nors ir kontaktiškas žmogus esu, tačiau būkime atviri – šalį per trumpą laiką iš esmės pažįsti per taksistus ir viešbutukų žmones. Ir šiaip  taksistai pirmas šalies snukis oro uoste. Nes veidu juos vadinti nekyla klavos pelė.
Ramazas, aišku kaip visi gruzinai, pažadėjo – nepadarė, pasiimti mūsų į Tbilisio oro uostą neatvažiavo, kažko nesuprato atvykimo skaičiuose. Gražiai ir maloniai vėliau  atsiprašė.
Bet atvykęs paryčiui buvau priverstas atiduoti save  Sopranams į rankas. Tikra Niudžersio mafija pagal manieras ir snukius tie oro uosto taksistai. Kainas žinojau. 30 larių pigu, 40 jau brangu. Išsirinkau beveik padoraus snukio  Tonį Soprano  - Gandolfinį ir pasakiau noriu į senamiestį. Aplinkui sukleketavo savo erelių nosimis ir rankų mostas kalnų ereliai – kiti Sopranai, bet Gandolfinis mane paėmęs nusivedė į taksi. Sumokėjau aišku 40. Nebuvo jėgų derėtis.
Bet. Po to atkeršyjau visiems Gruzijos taksistams nuo Kachetijos  iki Adžarijos. Sportiškai kerštingas žmogus esu.Derėjausi kaip pašėlęs ir kankinau vargšus transporto  darbuotojus  klausdamas kainos ir iškart išsižeidęs nueidavau po pirmos kainos. Toliau derėdavausi tik su važiuojančiu iš paskos. Tada jau artėdavome prie antros ir trečios kainos
Iš Batumio į Machindžaurio priemiestį kartais grįždavome vakare, jau kai autobusai nebevažiuodavo. Prie jūros  uosto kartą pasitaikė neteisingi  taksistai, 10 larių ir viskas. Mat lyg ir prasidėjo smulkus lietutis. Paėjau nuo jų – nevažiuoja bjaurybė nei vienas iš paskos. Tada kita taktika: paeiti 50 metrų nuo nederybine opozicija pasiskelbusių taksistų. Ir iškart vieno nervai neišlaikė ir nuvažiavo iš paskos.  Ai, numojau ranka, geriau grynas oras, pasivaikščiosiu iki Machindžaurio, naktis šilta, praėjo noras važiuoti taksi. Po diskusijų 7 larius sutarėme.
-         Na baltas žmogus, bet taip kietai deriesi lyg azijatas,  - paaiškino, kodėl manimi susidomėjo smalsusis taksistas.
Kai taip pagyrė sumokėjau 8 larius. Paaiškinau - larį pridėjau už balto žmogaus derybų meno pagyrimą.
Kitą vakarą nuomavausi tris dviračius. Dviračių biznelio savininkas buvo taip užsisukęs, kad neužfiksavo kaip aš jam į akis pareiškiau 12 už tris, o ne 15 kaip tarifas. Ir pradėjau pasibaisėjęs rėkti, kai jis sakė 15. Aš rėkiau 12, mes taip sutarę – nieko nežinau. Atėjo vakarykštis taksistas už 8 larius, pasisveikino su manimi. Ir kiek supratau paaiškino dviračių biznieriui - šitas baltasis durnas, nusileisk geruoju. Dviračių biznierius pasiuntė mano taksistą toliau. Tas paėjo ten kur jį siuntė ir išsišiepęs laukė atomazgos.
Mes smagiai parėkėme, už mano nugaros nematomi stovėjo a.a.Gandolfinis ir kiti sopranai, aš jau ruošiausi pakėlęs mesti tuos jo sušiktus dviračiu po 15 į jūrą, biznierius šaukė, nebuvo tokios kainos niekada, važinėk tu tada nemokamai, jei pinigų neturi, aš atsakiau, pinigais tave galiu užversti, bet mokėsiu už tavo dranduletus kiek buvo sutarta. 12.
Taip ir liko 12. Pasidavė.
Draugelis taksistas laukė kur buvo pasiųstas  ir kai sužinojo, kad 12, džiugiai pakratė kumščiu ore. Pergalė. Taip, mane išderėjo ir dviračių biznierių išderėjo. Sakė juk dviračių biznieriui - nesiginčyk, šitas durnas, derasi iki nukritimo.

 O aš  Tbilisio sopranams oro uoste atkeršyjau.
Rašyti komentarą