Gyvename sode.
Nei Karlita, nei mažė dar nebuvo matę ežių. Vieną naktį kilo baisus lojimas,
visi aplinkinių sodų šunys ėjo iš proto, o labiausiai skardeno naktį mūsų šuo.
Iš šuns balso supratome įvyko kažkas baisaus. BM pareikalavo manęs pasiimti
kirvį ir pažiūrėti atsargiai kiek ten lavonų.
Nukėblinau.
Karlita susibadė snukį į mažą spygliuotą kamuoliuką - ežį. Todėl ėjo iš proto.
Kitą dieną mažė
klausė pasakojimų kaip Karlita mus saugojo nuo baisiųjų spygliuočių ežių.
Vakarop atvažiavo ovalaus kamuolio meistras ir išsivežė šunį, nes jis vienišas,
neturi šiuo metu nei vienos merginos ir jam reikia ko nors šilto bei gyvo šalia...
O mažė užmigdama
ir vos neverkdama pasakė:
- Kas dabar mus
saugos nuo ežių?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą